Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,3–17,9 °C) buvo vidutiniškai 3,6° aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN), paskaičiuotą 1981–2010 m. laikotarpiui. Gegužės 21 d. Varėnos meteorologijos stotyje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – šalna aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu – dirvos paviršiuje oro temperatūra nukrito iki -0,8 °C. Utenoje ir Ukmergėje dirvos paviršiuje temperatūra nukrito iki 0,0 °C, kitur iki 1,5–4,7 °C.

Kritulių trečiąjį gegužės mėnesio dešimtadienį iškrito panašiai kaip ir pirmąjį dešimtadienį. Lietuvos vidurio žemumoje, taip pat rytinėje Žemaičių aukštumos dalyje, kritulių iškrito mažiausiai – iki 2 mm (iki 0,1 SKN), pavieniuose rajonuose kritulių nebuvo visai. Didžiojoje dalyje Aukštaičių aukštumos rajonų iškrito 2–7 mm kritulių (0,1–0,4 SKN). Šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, Vilniaus rajone ir dalyje vakarinių šalies rajonų iškrito 10–16 mm kritulių (0,5–1,0 SKN) ir tik Kretingos rajone bei Nidoje kritulių kiekis viršijo SKN – čia iškrito 14–21 mm kritulių.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 42–49 °C, Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai sušilo kiek mažiau – iki 39 °C, pajūryje ir Varėnoje – viršijo 50 °C.

Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 13–18 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 20–28 °C, 20 cm gylyje – 16–23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–21 °C, aukščiausia siekė 24–30 °C.

Dirvožemiai iki 20 cm gylio dėl šiltų, saulėtų ir pakankamai sausų orų sparčiai džiuvo – baigiantis dešimtadieniui didžiojoje šalies teritorijos dalyje dirvožemiai buvo visiškai sausi (orasausiai), vakariniuose šalies rajonuose – sausoki, pavieniuose centriniuose – drėgnoki, o Ignalinos, Kretingos, Marijampolės, Pagėgių ir Šilalės rajonuose išliko drėgni.

Saulė šį dešimtadienį visoje šalyje spindėjo 120–140 val.

Per dešimtadienį visoje šalyje sužydėjo, o kai kur jau ir baigė žydėti avietės, žiedus daug kur numetė obelys.