Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (16,2–18,5 °C) visoje šalyje vidutiniškai 0,8° žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Dešimtadienis išsiskyrė gausiais krituliais – Pietų, Rytų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis (17–36 mm) sudarė 0,8–1,5 SKN, likusioje šalies teritorijos dalyje kritulių (42–113 mm) iškrito gerokai daugiau – SKN viršyta 2–4 kartus, kai kur – net 7 kartus. Tiek rugpjūčio 1-ą, tiek kitomis dienomis užfiksuota nemažai atvejų, kai iškritusių kritulių kiekis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį (per 12 val. ir mažiau iškrito daugiau nei 15 mm kritulių).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 37–49 °C, Biržuose, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 32–37 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 18–21 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 22–28 °C, 20 cm gylyje – 20–23 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 18–20 °C, aukščiausia siekė 24–29 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo drėgni arba šlapi, vietomis – labai šlapi. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė, o dėl kasdien iškrintančių kritulių drėgmės gavo ir gilesni dirvožemio sluoksniai.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, optimalios drėgmės sąlygos susidariusios dalyje rytinių ir pietvakarinių šalies rajonų, taip pat Panevėžio ir Šiaulių rajonuose, kitur fiksuotas drėgmės perteklius, o Pasvalio, Rietavo, Šilalės ir Šalčininkų rajonuose jis buvo itin didelis. Per visą dešimtadienį situacija mažai keitėsi.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 37–49 val., Pajūryje ir pietvakariniame šalies pakraštyje kiek ilgiau – iki 59 val.

Dėl lietingų dienų žemdirbiams yra gerokai apsunkintas grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas.