Vidutinė dešimtadienio oro temperatūra (15,1–18,0 °C) visoje šalyje vidutiniškai 2,3° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Dešimtadienis buvo gana sausas – Šiaurės Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis (iki 2 mm) sudarė iki 0,1 SKN. Vakarų Lietuvoje, taip pat šiaurės rytiniame šalies pakraštyje kritulių (4–14 mm) iškrito kiek daugiau – 0,2–0,5 SKN. Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio ir greta jų esančiuose rajonuose iškritusių kritulių kiekis siekė normą. Pietiniame šalies pakraštyje kritulių (28–46 mm) iškrito daugiausiai – 1,4–1,6 SKN.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 37–46 °C, Dotnuvoje ir Šiauliuose dirvožemiai sušilo iki 32–34 °C. Vidutinė dirvožemio temperatūra po natūralia danga iki 20 cm buvo apie 16–18 °C, aukščiausia 5 cm gylyje siekė 18–22 °C, 20 cm gylyje – 16–20 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo 16–20 °C, aukščiausia siekė 21–26 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai iki 20 cm gylio buvo šlapi arba labai šlapi, tik vietomis – sausoki. Iki dešimtadienio pabaigos situacija beveik nesikeitė – drėgmės kiekiai mažėjo labai palengva.

Vertinant drėgmės sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento reikšmes, dėl mažesnio kritulių kiekio drėgmės perteklius visoje šalyje mažėjo – paskutinėmis dešimtadienio dienomis optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daugelyje rytinių ir šiaurinių šalies rajonų. Tik Vakarų ir Pietų Lietuvoje vis dar išliko drėgmės perteklius.

Saulė šį dešimtadienį daugelyje šalies rajonų spindėjo 56–75 val.

Dėl šiltesnių ir saulėtesnių nei įprastai orų prasidėjo rudeninis lapų geltimas ir kritimas.