Antrojo balandžio mėnesio dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (9,4–12,2 °C) visoje šalyje standartinę klimato normą (toliau – SKN) viršijo vidutiniškai 4,5° (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šį dešimtadienį pasiekė 17–25 °C. Balandžio 16 dieną buvo viršyti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai, o Šalčininkuose registruota +25,1 °C oro temperatūra – naujas šios paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje. Žemiausia oro temperatūra dešimtadienio pradžioje nukrito iki -0,7…4 °C. Balandžio 11–14 d. vietomis, o 19–20 d. daugelyje šalies rajonų ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Šiomis dienomis temperatūra prie žemės paviršiaus nukrito iki -1…-6 °C.

Šį dešimtadienį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: rytiniuose šalies rajonuose ir didesnėje Pietų Lietuvos dalyje iškrito tik 3–22 proc. SKN, o Vakarų Lietuvoje kritulių kiekis buvo artimas SKN ar ją viršijo iki 1,6 karto (2 pav.).

Antrasis balandžio dešimtadienis buvo gana saulėtas: trumpiausia Saulės spindėjimo trukmė registruota rytinėje ir pietinėje šalies dalyse (80–85 val.), o ilgiausia – vakarinėje (iki 96 val.) ir šiaurinėje (apie 95 val.) dalyse.

Per dešimtadienį sparčiai skleidėsi vaismedžių, vaiskrūmių, daugelio medžių ir krūmų pumpurai ir lapai. Pietvakarių Lietuvoje pradėjo žydėti kiaulpienės.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 25–37 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 9–12 °C, aukščiausia pakilo iki 15–21 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 0–7 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje per dešimtadienį palengva sausėjo – paskutinę dešimtadienio dieną sausesni dirvožemiai buvo daugelyje pietinių ir pietrytinių šalies rajonų, taip pat Biržų, Plungės, Tauragės ir Telšių apylinkėse. Kitur šalyje drėgmės dirvožemiuose buvo arba pakankamai, arba šiek tiek daugiau nei įprasta.