Birželio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (15,5–17,8 °C) visoje šalyje buvo vidutiniškai 1,5° aukštesnė nei standartinė klimato norma (toliau – SKN) (1 pav.). Tai jau septintas dešimtadienis iš eilės, kai vidutinė oro temperatūra aukštesnė nei SKN. Aukščiausia oro temperatūra siekė 27–30 °C, Nidoje – 25,9 °C. Žemiausia temperatūra nukrito iki 1,1–4,8 °C, Nidoje – iki 6,4 °C. Birželio 6 d. daugelyje šalies rajonų, o 7 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra 2 cm aukštyje krito iki -3…0 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis buvo nuo 0 iki 7 mm (0–27 % SKN). Daugiau kritulių išmatuota tik Lazdijuose (11 mm arba 57 % nuo SKN) ir Kaune (25 mm arba 120 % nuo SKN). (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulė trumpiausiai spindėjo Pietrytinėje Lietuvoje (121–124 val.), ilgiausiai – Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje – nuo 137 iki 140 valandų (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–55 °C, o Dotnuvoje – iki 40 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 20–24 °C, aukščiausia kilo iki 27–30 °, Pietų Lietuvoje – iki 32–34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–30 °C.

Kaip ir visą gegužės mėnesį, dirvožemiai 20 cm gylyje toliau džiūvo – beveik visur šalyje dirvožemiai buvo visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone išliko drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, birželio 8 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonuose sausringas laikotarpis pasiekė stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodiklius. Iki paskutinės dešimtadienio dienos sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, buvo užfiksuotas ir kitur Pietų Lietuvoje: Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Šalčininkų, Kaišiadorių, Jurbarko, Šakių ir Kazlų Rūdos rajonuose. Kitur šalyje per dešimtadienį sąlygos keitėsi nežymiai – labai sausa išliko ir Vakarų Lietuvoje bei daug kur šiaurinėje šalies dalyje. Panevėžio, Jonavos ir Širvintų apylinkėse buvo sausa, Pakruojo, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Pagėgių, Kėdainių, Ukmergės, Švenčionių ir Prienų apylinkėse, taip pat Kuršių nerijoje – sausringa. Kitur šalyje fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o Molėtų rajone drėgmės kiekis išliko optimalus.