Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio, kaip ir prieš tai buvusių penkių dešimtadienių, vidutinė oro temperatūra (15–18 °C) buvo aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN). Šį dešimtadienį SKN buvo viršyta vidutiniškai 3,5 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–28 °C. Gegužės 13 d. didesnėje dalyje meteorologijos stočių buvo viršyti šios dienos karščio rekordai. Žemiausia temperatūra dešimtadienio viduryje nukrito iki 1,5–7 °C. Gegužės 12–14 ir 20 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuotos šalnos – temperatūra dirvos paviršiuje krito iki -3…-1 °C.

Kritulių Lietuvoje nebuvo nuo gegužės 5 iki 14 d. 15–18 dienomis palijo visoje šalyje, tačiau labai netolygiai: pajūryje ir šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm (1–4 % nuo SKN), o Anykščių, Utenos, Dūkšto, Šiaulių ir Kelmės apylinkėse bei šiauriniame pakraštyje kritulių kiekis buvo didesnis nei 30 mm (1,5–2 SKN). Kyburių vandens matavimo stotyje išmatuotas kritulių kiekis beveik 3 kartus viršijo šio dešimtadienio SKN ir buvo lygus mėnesio SKN (2 pav.).

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė ilgiausiai spindėjo Vakarų Lietuvoje (110–117 val.), trumpiausiai – Pietrytinėje Lietuvoje ir dalyje centrinių rajonų– iki 100 valandų (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 40–53 °C, Dotnuvoje ir Panevėžyje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 35–38 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 16–21 °C, aukščiausia kilo iki 23–29 °C, žemiausia buvo nukritusi iki 9–13 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje beveik visoje šalyje, nors kai kur ir palijo, išliko arba sausoki, arba visiškai išdžiūvę.