Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra (17,2–19,9 °C) buvo aukštesnė už standartinę klimato normą (toliau – SKN) vidutiniškai 4,9 °C (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–32 °C. Gegužės 29 ir 30 d. buvo viršyti šių dienų Lietuvos karščio rekordai. Žemiausia temperatūra buvo 1,9–8,2 °C (Nidoje 9,8 °C). Gegužės 21 d. Varėnos apylinkėse ryto valandomis buvo fiksuota šalna – temperatūra 2 cm aukštyje krito iki -1 °C.

 

Kritulių šį dešimtadienį iškrito nedaug (vidutiniškai 31 % nuo SKN), ir jie teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje ir didžiojoje dalyje šiaurinių bei kai kuriuose centriniuose rajonuose kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 1 mm (0–4 % nuo SKN), kituose rajonuose 1–18 mm (5–94 % nuo SKN) ir tik Nidoje bei Radviliškyje iškritęs kritulių kiekis buvo didesnis nei 20 mm (penktadaliu viršijo SKN) (2 pav.). Paskutines 5 dešimtadienio dienas nelijo visoje Lietuvoje.

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 130–154 val., trumpiausiai – Pietrytinėje Lietuvoje ir Nidoje, ilgiausiai – Pietinėje Lietuvoje ir Biržų rajone (3 pav.).

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 47–58 °C, o Dotnuvoje, kaip įprastai, dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia kilo iki 27–32 °C, Pietų Lietuvoje – iki 34 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 23–29 °C.

Dirvožemiai 20 cm gylyje toliau džiuvo – paskutinę dešimtadienio dieną beveik visoje šalyje dirvožemiai buvo arba labai sausi, arba visiškai išdžiūvę, ir tik Molėtų rajone, kur lijo daugiau, dirvožemiai buvo drėgnesni.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, gegužės 23 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Paskutinę dešimtadienio dieną Pietų Lietuvoje, daug kur kraštiniuose šiauriniuose šalies rajonuose, taip pat Šilutės, Kretingos ir Plungės apylinkėse buvo labai sausa. Klaipėdos, Rietavo, Jonavos, Širvintų ir Rokiškio rajonuose – sausa. Nežymus drėgmės trūkumas buvo stebimas daug kur Šiaurės Rytų Lietuvoje, taip pat Kėdainių ir Kelmės rajonuose, ir tik Šiaulių, Radviliškio ir Molėtų apylinkėse, kur lietaus buvo daugiau, drėgmės sąlygos išliko optimalios.