Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 19,2–20,9 °C (teigiama 1,5–2,8° anomalija) (1 pav.) Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 7–10 °C. Aukščiausia oro temperatūra šį mėnesį pasiekė 30–34 °C. Liepos 20 d. šalyje prasidėjo kaitra* (30–33,5 °C), kuri nusitęsė ir į rugpjūčio mėnesį.

 

Liepos mėnesį krituliai pasiskirstė labai netolygiai: jų kiekis svyravo nuo 42 iki 252 mm (nuo 0,5 iki beveik 3 standartinių klimato normų, toliau – SKN). Mažiausiai kritulių iškrito šiauriniame Lietuvos pakraštyje, gausiausiai lijo Skuodo apylinkėse, Kauno mieste ir gretimuose rajonuose, pietrytiniame ir pietiniame šalies pakraštyje, didžiausias kritulių kiekis fiksuotas Druskininkuose – 252 mm (2,7 SKN).

Šį mėnesį užregistruoti du labai smarkaus lietaus** atvejai: liepos 12/13 d. kai kuriuose pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose iškrito >50 mm/12 val., liepos 31 d. Skuodo AGMS išmatavo beveik 57 mm/3 val.

 

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 12–14 m/s, vietomis 15–19 m/s, Nidoje 23 m/s, Laukuvoje 27 m/s.

 

Saulės spindėjimo trukmė liepą siekė 200–290 val., t. y. nuo 6 iki 100 val. trumpiau nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pajūryje, trumpiausiai Rytų Lietuvoje.

 

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota mėnesio pabaigoje ir beveik visoje šalyje viršijo 50 °C – svyravo apie 50–55 °C, tik Dotnuvoje ir Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44–46 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, mėnesio pradžioje sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu alino 19 savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Širvintų, Telšių, Trakų, Varėnos r. sav. teritorijas. Dar 3 savivaldybėse (Kelmės, Panevėžio, Raseinių) užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius. Prasidėjus lietingiems orams mėnesio pradžioje situacija šalyje labai sparčiai keitėsi – sausros baigėsi. Liepos viduryje daug kur Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos buvo optimalios, likusioje šalies dalyje fiksuotas drėgmės perteklius. Mėnesio pabaigoje, kai daugelyje rajonų kritulių kiekis vėl buvo mažesnis nei įprasta, drėgmės kiekiai palengva mažėjo – Kelmės, Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių ir Biržų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas, kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, tik šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius.

Liepos mėnesį vandens lygis upėse svyravo nedaug. Vidutinis mėnesio vandens lygis Pietryčių Lietuvoje buvo apie vidutinį daugiametį, kitose upėse 3–47 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį.

Šilčiausias vanduo upėse stebėtas liepos 29–31 d. (19,3–25,8 °C).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Aukščiausia vandens temperatūra siekė 25,3 °C (liepos 31 d.). Vanduo buvo 7,6 ° šiltesnis nei mėnesio pradžioje.

 

* – stichinis meteorologinis reiškinys kaitra fiksuojamas, kai iš eilės 3 dienas ir ilgiau maksimali oro temperatūra būna +30 °C ir aukštesnė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“).

** – stichinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus fiksuojamas, kai per 12 ar mažiau valandų iškrinta 50–80 mm kritulių.