Liepos mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 20,1–21,9 °C (teigiama 2–4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–31 °C, žemiausia nukrito iki 12–15 °C, Nidoje – 17 °C.

Vidutiniškai Lietuvoje šį dešimtadienį iškrito dvi standartinės klimato normos (toliau – SKN) kritulių, tačiau, kaip paprastai, krituliai pasiskirstė labai netolygiai: šiauriniame Lietuvos pakraštyje, Raseiniuose išmatuota  16–17 mm kritulių (0,5–0,6 SKN), o Druskininkuose net 184 mm (beveik 5 SKN). Gausiau palijo Pietų Lietuvoje, Kauno apskrityje, Dūkšto (Ignalinos r.) apylinkėse, Skuodo, Kretingos, Šilutės rajonuose (SKN viršyta 2–4 kartus).

Liepos antrąjį dešimtadienį Saulė trumpiausiai spindėjo Pietryčių Lietuvoje – 58–63 val., ilgiausiai – šiaurinėje Žemaitijos dalyje, 92 val. (3 pav.).

Agrometeorologinėms sąlygoms apibūdinti naudojamos hidroterminio koeficiento reikšmės, kurios leidžia įvertinti sausringumą. Pagal šį rodiklį dešimtadienio pradžioje sausiau išliko Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio ir Marijampolės apylinkėse. Daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Anykščių ir Rokiškio rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, kitur drėgmės sąlygos buvo optimalios ir tik rytiniame šalies pakraštyje (Molėtų, Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų r.) bei Prienų apylinkėse dėl didesnio kritulių kiekio susidarė nedidelis drėgmės perteklius. Situacija šalyje toliau keitėsi – paskutinę dešimtadienio dieną daug kur Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos buvo optimalios, o likusioje šalies dalyje buvo susidaręs drėgmės perteklius – Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Kauno ir Šalčininkų rajonuose jis yra itin didelis.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur siekė 45–52 °C, o Dotnuvoje ir Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau, iki 42–43 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 21–23 °C, aukščiausia kilo iki 28–31 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 24–27 °C.