Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 21,7–23,9 °C (teigiama 3,9–5,3° anomalija). Aukščiausia oro temperatūra siekė 30–34 °C, žemiausia nukrito iki 13–17 °C, Nidoje iki 18 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 3-20 mm (10–70 % standartinės klimato normos (toliau – SKN), o vietomis šiauriniuose rajonuose 0,2–2 mm (iki 0,1 SKN) . Gausiau palijo kai kuriuose pietiniuose ir pietvakariniuose rajonuose nuo 20 iki 70 mm (nuo 0,8 iki 3 SKN), o Skuode kritulių kiekis (113 mm) 1.7 karto viršijo mėnesio SKN (2 pav.).

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulė spindėjo 85–130 val., trumpiausiai rytiniame pakraštyje bei Šiaulių apylinkėse, ilgiausiai pajūryje (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik Kelmės rajone. Daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Anykščių bei Marijampolės apylinkėse drėgmės sąlygos buvo optimalios, o likusioje šalies dalyje fiksuotas drėgmės perteklius – Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų ir Šalčininkų rajonuose jis buvo itin didelis. Per dešimtadienį situacija keitėsi nežymiai – paskutinę dešimtadienio dieną sausiau išliko Kelmės, Raseinių, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių ir Biržų apylinkėse. Kitur Šiaurės Lietuvoje drėgmės sąlygos daugiausia buvo optimalios, o šalies pietinėje dalyje ir rytiniame pakraštyje laikėsi drėgmės perteklius – Druskininkų, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose jis išliko itin didelis.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra daug kur  svyravo apie 50–55 °C. Tik Dotnuvoje bei Šilutėje dirvožemiai įkaito kiek mažiau – iki 44–46 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje buvo  23–27 °C, aukščiausia kilo iki 29–35 °C. Dirvožemiai 20 cm gylyje šilo iki 25–30 °C.