Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 21,0–23,3 °C (teigiama 3,1–5,0° anomalija), Klaipėdoje 24,0, Nidoje 24,5 °C (atitinkamai teigiama 5,3 ir 5,1° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausias rugpjūčio pirmasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961m. Aukščiausia oro temperatūra siekė 30–35 °C. Tauragėje rugpjūčio 9 d. buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas Lietuvoje – 33,5 °C. Žemiausia nukrito iki 11–17 °C, Nidoje – 19,1 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių iškrito iki 10 mm (iki 1/3 standartinės klimato normos (toliau – SKN). Didesni kritulių kiekiai registruoti pajūryje ir pamaryje, Šiaurės Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje (10–30 mm arba 0,4–1,4 SKN); Palangos, Panevėžio ir Jonavos apylinkėms (31–37 mm arba 1,5–1,9 SKN). Daugiausiai kritulių teko Pagėgiams (43 mm) ir Kupiškiui (50 mm) (2 pav.). 

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 115–125 val., šiaurės rytiniuose rajonuose ir pajūryje trumpiau, 110-115 val., ilgiausiai – pietvakariuose – ilgiau nei 125 valandas (3 pav.).

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Skuodo, Prienų, Kaišiadorių ir Druskininkų rajonuose buvo fiksuotas drėgmės perteklius, didesnėje Lietuvos dalyje vyravo optimalus drėgnumas. Per dešimtadienį dėl aukštos temperatūros ir mažo kritulių kiekio situacija keitėsi – Joniškio, Radviliškio, Kėdainių rajonuose tapo sausringa, Anykščių, Biržų ir Raseinių rajonuose – sausa, o Kelmės ir Pasvalio rajonuose – labai sausa. Paskutinę dešimtadienio dieną sąlygos pasikeitė nežymiai, Kelmės ir Pasvalio rajonuose išlieka labai sausa.