Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 14,3–16,5 °C (teigiama 2,7–4,3° anomalija), Klaipėdoje 17,0 °C, Nidoje 18,6 °C (atitinkamai teigiama 3,8 ir 3,7° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. karštesnis rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo tik 1975 m.

Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–29 °C. 20-ą dieną buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas:  Birštone oro temperatūra pakilo iki 28,8 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 3–12 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (iki 0,25 standartinės klimato normos (toliau – SKN), vietomis Pietų Lietuvoje nelijo visai. Šiaurės rytiniuose rajonuose kritulių iškrito 6–11 mm, gausiausiai palijo šiaurės vakariniuose rajonuose (2 pav.). 

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 64–80 val., vidutiniškai 1/3 ilgiau nei paprastai (3 pav.).

Rugsėjo 14 d. rytą kai kur šiauriniuose rajonuose, o 15 ir 16 d. rytą vietomis šalyje dirvos paviršiuje fiksuotos šalnos iki minus 1 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo Biržų, Varėnos ir Kelmės, Pasvalio, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Joniškio, Šiaulių, Šilalės, Klaipėdos, Jurbarko, Vilkaviškio ir Alytaus apylinkėse. Daug kur Rytų Lietuvoje, taip pat pavieniuose vakariniuose rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Kitur šalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios, o nedideliu drėgmės pertekliumi pasižymėjo Rietavo, Kauno ir Kazlų Rūdos apylinkės. Kadangi dešimtadienis buvo sausesnis nei įprasta, drėgmės šalyje palengva mažėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną Biržų rajone užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo daug kur Šiaurės Lietuvoje, Varėnos, Alytaus, Elektrėnų, Trakų apylinkėse. Didesnėje Pietų Lietuvos dalyje fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas, o optimalios drėgmės sąlygos išliko tik pavieniuose centriniuose (Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės sav.), vakariniuose (Skuodo, Plungės, Rietavo, Telšių r. sav.) ir rytiniuose (Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų r. sav.) šalies rajonuose.