Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 16,5–18,1 °C (teigiama 2,6–4,5° anomalija), Nidoje 18,6 °C (teigiama 2,9° anomalija) (1 pav.). Karštesnis rugsėjo pirmasis dešimtadienis šiame amžiuje buvo tik 2002 m.

Aukščiausia oro temperatūra siekė 25–27 °C. Žemiausia nukrito iki 4–12 °C.

Didžiojoje Lietuvos dalyje kritulių kiekis neviršijo 10 mm (iki 0,4 standartinės klimato normos (toliau – SKN), vietomis nelijo visai. 10–22 mm kritulių registruota Rytų Lietuvoje bei Plungės, Pagėgių, Tauragės ir Lazdijų apylinkėse (0,4–0,9 SKN). Daugiausiai kritulių teko Kaunui (40 mm arba 1,8 SKN) ir Švenčionims (52 mm arba 2,1 SKN) (2 pav.). 

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį Saulė didžiojoje Lietuvos dalyje spindėjo 70–90 val., šiaurės vakariniuose ir pietrytiniuose rajonuose trumpiau, 64-70 val., ilgiausiai – pamaryje ir Neringoje 92–64 valandas (3 pav.).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, dešimtadienio pradžioje sausiau buvo tik Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Biržų, Klaipėdos, Kėdainių, Vilkaviškio ir Varėnos apylinkėse. Pavieniuose rytiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o didesnėje šalies dalyje drėgmės kiekis buvo optimalus. Drėgmės trūkumas per dešimtadienį palengva ryškėjo šiauriniuose šalies rajonuose – paskutinę dešimtadienio dieną minėtame regione, taip pat Klaipėdos, Kėdainių ir Varėnos apylinkėse buvo arba labai sausa, arba sausringa, kai kur Šiaurės Lietuvoje fiksuotas nežymus drėgmės trūkumas, o didesnėje šalies dalyje drėgmės kiekis išliko optimalus. Per visą dešimtadienį drėgmės perteklius nesitraukė iš Rietavo, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Lazdijų apylinkių.