Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 9,8–13,3 °C (-0,3–0,6 °C anomalija), (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–29 °C. 21-ą dieną buvo pasiektas naujas šios dienos karščio rekordas: oro temperatūra pakilo iki 29,8 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 0,6–5,5 °C, Varėnoje ir Alytuje atitinkamai -1,7 ir -0,6 °C.

 

 

Trečiąjį dešimtadienį iškrito nuo 9 iki 85 mm kritulių. Pusėje Lietuvos kritulių kiekis buvo 20–40 mm (0,6–2,8 standartinės klimato normos). Gausiausiai palijo Vakarų Lietuvoje (50–85 mm), mažiausiai – Pietvakarių (iki 12 mm).

Rugsėjo trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje spindėjo 47–62 val., vidutiniškai 10 % ilgiau nei įprastai. Vakarų Lietuva Saulės spindėjo iki 14 % (7 val.) trumpiau, o Pietryčių – iki 26 % (12 val.) ilgiau (3 pav.).

 

Rugsėjo 23 d. Varėnos apylinkėse, 26 d. daugelyje rytinių šalies rajonų, 29 d. vietomis fiksuotos -6…0 °C šalnos 2 cm aukštyje. Rugsėjo 30 d. Varėnoje oras atšalo iki -2 °C.

Rugsėjo 22–23 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 3 savaitėmis vėliau nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi gegužės 7–9 d., visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 137 d. – net 8 savaitėmis ilgiau lyginant su SKN.

Daugelyje šalies rajonų rugsėjo 23–24 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko vidutiniškai 6 d. anksčiau, lyginant su SKN. Tik Pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis vis dar tęsiasi. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 163 d. – apie 11 dienų ilgiau, lyginant su SKN.

Kartu su vidutinės paros oro temperatūros pastoviu perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinę drėgmės sąlygų vertinimo dieną Biržų rajone tęsiasi sausringas laikotarpis, pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat sausiau buvo šiauriniuose-centriniuose šalies rajonuose bei daug kur Pietų Lietuvoje. Daugelyje rytinių rajonų fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos buvo susidariusios daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat pavieniuose centriniuose (Kauno, Kaišiadorių, Širvintų r. sav.) ir rytiniuose (Zarasų, Ignalinos, Šalčininkų r. sav.) šalies rajonuose, o Plungės, Rietavo, Pagėgių ir Švenčionių apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius.

Aukščiausia dirvožemio paviršiaus temperatūra fiksuota daug kur kilo iki 33–42 °C, tik Kaune buvo kiek vėsiau – dirvožemiai įšilo iki 27 °C. Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje svyravo apie 11–13 °C, aukščiausia kilo iki 21–24 °C, žemiausia krito iki 4–8 °C.