2019 m. birželio mėnuo buvo šilčiausias nuo 1961 m.: vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 20,1 °C (4,7° anomalija), vėsiau buvo pajūryje ir Žemaitijoje 18,9–19,4 °C (4,7–4,9°C anomalija), karščiausia pietryčiuose 21,0–21,1 °C (5,3–5,4°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 32–36 °C, Nidoje 31 °C. 12 d. buvo pasiektas naujas birželio mėnesio karščio rekordas – 35,7 °C (Kaišiadoryse). Buvo registruotos šešios tropinės naktys (kai oro temperatūra nakties metu nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–9 °C, Nidoje 10 °C.

Birželio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 33 mm (0,4 SKN). Daug kur jų kiekis neviršijo 30 mm (0,1–0,4 SKN), ir tik 5 stotyse išmatuota daugiau nei 60 mm kritulių (1–1,4 SKN) (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė spindėjo 355 val. arba 1,3 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariniuose rajonuose, trumpiausiai – rytiniuose (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–18 m/s, Vakarų, Pietvakarių Lietuvoje 19–22 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 21–26 °C, aukščiausia siekė 30–34 °C, Klaipėdos, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse 36 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais beveik visoje šalyje prasidėjo vidutiniškai trimis savaitėmis anksčiau lyginant su SKN: Daug kur šalyje Birželio 16–18 d., o Nidoje ir Palangoje – birželio 3 d.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, mėnesio pradžioje Varėnos, Trakų ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio¹ rodiklius, o įpusėjus mėnesiui minėtuose rajonuose situacija nesikeitė, tad buvo pasiekti stichinės sausros² rodikliai. Mėnesio pradžioje sausringos sąlygos buvo susidariusios Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietryčių Lietuvos rajonuose, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Zarasų r. buvo susidaręs drėgmės perteklius. Per mėnesį daug kur iškritęs mažesnis nei įprasta kritulių kiekis nulėmė, kad situacija šalyje prastėjo: paskutinę mėnesio dieną teritorijos, kuriose buvo labai sausa, plito – tokios sąlygos susidarė daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose, o Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur

Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose.

Vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Labiausiai per mėnesį vandens lygis pažemėjo Nemune, Nevežyje (50–80 cm). Vidutinis mėnesio vandens lygis buvo 6–75 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį. 6 VMS žemiausias vandens lygis buvo 1–13 cm žemesnis nei iki šiol stebėtas birželį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 9 VMS.

Šilčiausias vanduo stebėtas upėse birželio 13–14 d. (20,4–26,0 °C).

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 20 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 13 cm. Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra ežere siekė 19,7 °C. Šilčiausias vanduo užfiksuotas birželio 13, 21 d. – 24,7 °C.

 

¹ – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.

² – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai).