Birželio mėnesio pirmasis dešimtadienis buvo antras pagal šiltumą nuo 1961 m., karščiau buvo tik 2011 m., kai vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 20,7 °C. Vidutinė oro temperatūra šiemet buvo nuo 18,3 °C Žemaitijoje iki 20,4 °C Pietryčių Lietuvoje (teigiama 4,0–4,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 28–32 °C. 5 ir 6 d. buvo pasiekti karščio rekordai Lietuvoje, atitinkamai 32,8 °C (Kaišiadorys) ir 31,8 °C (Pakruojis). 6 ir 7 dienomis Nidoje registruotos pirmosios tropinės naktys (oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra buvo 5–9 °C, Nidoje 10 °C.

Pirmąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 8 mm (0,4 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: didžiojoje šalies teritorijos dalyje nesiekė 5 mm (0–0,3 SKN), Varėnoje ir Pasvalyje nelijo visai, o vietomis Žemaitijoje iškrito 31–41 mm kritulių (2,0–2,2 SKN) (2 pav.).

Birželio pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/3 didesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Vakarų Lietuvoje, ilgiausiai – šiaurės rytiniame pakraštyje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 20–25 °C, aukščiausia daug kur siekė 27–32 °C, Varėnos ir Klaipėdos apylinkėse – 34 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 23–29 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje Varėnos ir Elektrėnų rajonuose užsitęsęs sausas periodas pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo Trakų rajone, sausringos sąlygos susidariusios Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietryčių Lietuvos rajonuose, kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos, o daug kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Zarasų r. buvo susidaręs drėgmės perteklius. Įpusėjus dešimtadieniui pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos metu rodikliai buvo pasiekti ir Trakų apylinkėse. Situacija nepasikeitė ir paskutinę dešimtadienio dieną. Labai sausa išliko Birštono, Švenčionių ir Vilniaus apylinkėse, sausringa – Marijampolės, Kauno, Jonavos, Ukmergės, Molėtų, Utenos rajonuose, nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose Pietų Lietuvos rajonuose. Kitur šalyje vyravo optimalios drėgmės sąlygos ir tik vakariniame šalies pakraštyje, kur lietus buvo dažnesnis, ir toliau laikosi drėgmės perteklius.