Birželio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 19,2 °C (teigiama 3,2°C anomalija): nuo 18,0 °C pajūryje ir Žemaitijos šiaurės vakarinėje dalyje iki 20,3 °C Pietryčių Lietuvoje ir Tauragės apylinkėse (teigiama 2,6–4,0° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29–34 °C, pajūryje 27–28 °C. 26-ą dieną Nidoje registruota tropinė naktis (oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–10 °C, Nidoje 12 °C.

Trečiąjį birželio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 6 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių nebuvo visai ar jų kiekis neviršijo 5 mm (0–0,2 SKN). Kiek daugiau jų iškrito rytinėje pusėje, 5–20 mm (0,2–0,6 SKN) ir tik vietomis prilijo daugiau nei 20 mm (0,8-1,3 SKN) (2 pav.).

Birželio trečiąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 36% didesnė nei SKN (Saulė švietė 31 val. ilgiau). Trumpiausiai Saulė spindėjo  Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – pamaryje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia daug kur siekė 30–36 °C, Vilniaus ir Klaipėdos apylinkėse 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 26 °C, aukščiausia daug kur siekė 29–33 °C, Varėnos apylinkėse 36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, per visą dešimtadienį stichinė sausra¹ toliau tęsėsi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose, taip pat labai sausa buvo Utenos, Švenčionių, Jonavos ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose, sausringa – Ukmergės ir Ignalinos apylinkėse bei pavieniuose Pietų Lietuvos rajonuose. Nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas pavieniuose šiauriniuose rajonuose, taip pat apie Marijampolę, Kaišiadoris ir Alytų. Kitur šalyje laikėsi optimalios drėgmės sąlygos ir tik Mažeikių, Plungės ir Šilutės rajonuose išliko drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui, nors pavieniuose šalies rajonuose iškrito kritulių, jų kiekis nebuvo pakankamas, tad situacija prastėjo: teritorijos, kuriose yra labai sausa, plito – tokios sąlygos susidarė daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose, o Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose.

¹ – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.