Gegužės mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,8 °C iki 16,6 °C (teigiama 0,6–2,6° anomalija), pajūryje 13,1–13,5 °C (teigiama 0,7–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27–29 °C, Nidoje 25 °C. 21 d. buvo pasiekti kai kurių meteorologijos stočių karščio rekordai. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 0–6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje trečiąjį gegužės dešimtadienį buvo 27 mm (1,3 SKN), tačiau šalies teritorijoje pasiskirstė labai netolygiai: Pietų Lietuvoje (išskyrus Alytų) nesiekė 10 mm (0,3–0,4 SKN), o Šiaurės, Vidurio Lietuvos rajonuose 46-53 mm (2,2–2,9 SKN) (2 pav.).

Gegužės trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė (78 val.) buvo vidutiniškai ketvirtadaliu trumpesnė nei SKN. Ilgiausiai Saulė švietė Pietų Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 16–18 °C, Varėnos ir Vilniaus apylinkėse buvo šilčiausia – 20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 24–28 °C, Klaipėdos apylinkėse 30 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 20–25 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje didžiojoje šalies dalyje užsitęsę mažai lietingi orai lėmė sausas arba labai sausas sąlygas. Dėl nevienodo kritulių pasiskirstymo optimaliai drėgna buvo vakariniame šalies pakraštyje, taip pat Zarasų, Prienų ir Šalčininkų rajonuose. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo arba sausringa, arba vyravo nedidelis drėgmės trūkumas. Vieninteliame Lazdijų rajone dėl iškritusio gausaus lietaus fiksuotas drėgmės perteklius. Baigiantis dešimtadieniui daugelyje šalies rajonų įsivyravo optimalios drėgmės sąlygos, kai kur fiksuotas nedidelis drėgmės perteklius. Nepakankamai drėgna buvo Mažeikių, Utenos, Švenčionių, Ukmergės, Jonavos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse, sausringos sąlygos išliko Molėtų, Kauno, Birštono ir Vilniaus apylinkėse, sausa – Varėnos, Elektrėnų ir Trakų rajonuose.