Gruodžio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 2,5 °C (teigiama 4,8° anomalija). Nuo 1961 m. šiltesnis šis dešimtadienis buvo 4 kartus: 2006 m. (4,0 °C), 2014 ir 2015 m. (po 2,7 °C) bei 1972 m. (2,6 °C). Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje ir Žemaičių aukštumoje (1,7–1,9 °C, teigiama 4,0–4,5°C anomalija), šilčiausia – pajūryje (3,2–3,8 °C, teigiama 3,0–3,6°C anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 8–11 °C. Gruodžio 18 d. pasiektas naujas šios paros šilumos rekordas Lietuvoje – 11,1 °C (Marijampolė). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-2 °C, Nidoje iki -1,5 °C.

Antrąjį gruodžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 11 mm (0,6 SKN). Mažiausiai kritulių teko siauram pietvakariniam pakraščiui ir Elektrėnų apylinkėms (iki 5 mm, 0,2–0,3 SKN), didžiojoje šalies dalyje buvo 5–15 mm kritulių (0,3–0,9 SKN), o daugiausiai – Žemaitijoje 15–32 mm (0,6–1,2 SKN) (2 pav.).

Gruodžio antrąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 12 val., 1,3 SKN. Ilgiausiai Saulė švietė pietvakariuose (28 val.), trumpiausiai – šiaurės rytuose (3–5 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, svyravo apie 1–2 °C, tik Klaipėdos apylinkėse apie 3 °C, aukščiausia kilo iki 4–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje oro temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių, įšalusio dirvožemio sluoksnis šalyje siekė 0–13 cm, giliausiai iki 13 cm dirvožemiai buvo įšalę Dotnuvos apylinkėse. Dešimtadienio viduryje, kai atšilo orai, įšalas visiškai atitirpo.