Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 1,4 °C rytiniame šalies pakraštyje ir Žemaitijoje iki 3,0–3,2 °C pietvakariniame pakraštyje ir Kuršių nerijoje (teigiama 1,4–2,8° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 7–10 °C, žemiausia nukrito iki -9…-3 °C, Nidoje -1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo 1,5 karto didesnis nei SKN. Didžiojoje šalies dalyje iškrito iki 20 mm kritulių (0,9–1,6 SKN), kai kuriuose Žemaitijos ir Rytų Lietuvos rajonuose 20–30 mm (1,3–2,1 SKN), likusioje Žemaitijos dalyje registruotas didžiausias kritulių kiekis 30–40 mm (2 SKN) (2 pav.).

Kovo antrąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 29–37 val., trumpiausiai šiaurės rytiniame pakraštyje ir šiaurės vakariniuose rajonuose 18–25 val. Vidutinis Saulės spindėjimo laikas tesudarė 2/3 SKN. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo panaši ir svyravo apie 2–3 °C, aukščiausia kilo iki 6–9 °C, žemiausia svyravo apie -1…1 °C. Aukščiausia 20 cm gylyje daug kur siekė 5–6 °C.

Dešimtadienio pradžioje dirvožemiai daug kur šalyje buvo atitirpę, tačiau kovo 12–13 d. naktimis temperatūrai nukritus žemiau nulio laipsnių, dirvožemiai daugelyje šalies rajonų įšalo iki 2–14 cm. Tačiau įšalę dirvožemiai laikėsi neilgai – kovo 14 d. jie visoje šalyje jie jau buvo atitirpę.