2019 m. lapkričio mėnesio trečiasis dešimtadienis

Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 0,5 °C – lygi SKN. Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje, čia vidutinė oro temperatūra buvo neigiama -1,4… 0 °C (-0,4…0,1° anomalija), šilčiausia  Pietvakarių Lietuvoje 1,2–1,9 °C  , pajūryje 2,0–2,4°C (-0,3…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5–9 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4 °C, Nidoje -2 °C.

 1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 5 mm (1/4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (nuo 1/25 iki 1/3 SKN), gausiau kritulių vėl teko Žemaitijai 10–15 mm (1/3–1/2 SKN), daugiausiai – Vėžaičiuose, 16,5 mm (1/2 SNK) (2 pav.).

 2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis
2 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio kritulių kiekis

Lapkričio trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 7,7 val. (0,9 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė šiaurės rytiniuose rajonuose 4–6 val. (iki 0,8 SKN), ilgiausiai – pietvakariniuose  13–16 val. (0,9–1 SKN) (3 pav.).

 3 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
3 pav. Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–3 °C, tik Dūkšto apylinkėse apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 5–7 °C.

Daugelyje šalies rajonų lapkričio 21 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 24 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Atšalus orams sniego dangos nebuvo, todėl daug kur pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Įpusėjus dešimtadieniui storiausias (6-11 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Lazdijų ir Vilniaus apylinkėse. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai atitirpo.