Lapkričio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 0,5 °C – lygi SKN. Vėsiausia buvo rytiniame šalies pakraštyje, čia vidutinė oro temperatūra buvo neigiama -1,4… 0 °C (-0,4…0,1° anomalija), šilčiausia  Pietvakarių Lietuvoje 1,2–1,9 °C  , pajūryje 2,0–2,4°C (-0,3…0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5–9 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7…-4 °C, Nidoje -2 °C.

Trečiąjį lapkričio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 5 mm (1/4 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm (nuo 1/25 iki 1/3 SKN), gausiau kritulių vėl teko Žemaitijai 10–15 mm (1/3–1/2 SKN), daugiausiai – Vėžaičiuose, 16,5 mm (1/2 SNK) (2 pav.).

Lapkričio trečiąjį dešimtadienį Lietuvoje vidutinė Saulės spindėjimo trukmė buvo 7,7 val. (0,9 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė šiaurės rytiniuose rajonuose 4–6 val. (iki 0,8 SKN), ilgiausiai – pietvakariniuose  13–16 val. (0,9–1 SKN) (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 1–3 °C, tik Dūkšto apylinkėse apie 0 °C, aukščiausia kilo iki 5–7 °C.

Daugelyje šalies rajonų lapkričio 21 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, baigėsi augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 24 dienomis vėliau lyginant su SKN.

Atšalus orams sniego dangos nebuvo, todėl daug kur pradėjo formuotis dirvožemio įšalas. Įpusėjus dešimtadieniui storiausias (6-11 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Lazdijų ir Vilniaus apylinkėse. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis dirvožemiai atitirpo.