Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,9 °C (neigiama 1,0° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniuose rajonuose ir Žemaitijos aukštumoje 16,0–16,5 °C (neigiama 1,0–1,5° anomalija), šilčiausia – pietvakariuose 17,0–17,5 °C (neigiama 0,5–0,9°C anomalija), Nidoje 18,1 °C (neigiama 0,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 29–33 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5–9. °C, Klaipėdoje 10 °C ir Nidoje 12 °C.

Liepos mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 86 mm (1,1 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Trakų, Elektrėnų ir Vilniaus apylinkėse, 41–50 mm (0,5–0,6 SKN). Vakarų, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje kritulių kiekis viršijo 100 mm (1,4–1,9 SKN), Pasvalyje jų kiekis buvo 217 mm arba 2,9 SKN – 22 d. čia registruotas katastrofinis lietus¹, kai per 1,5 val. iškrito 94,2 mm kritulių (2 pav.).

Vidutiniškai Saulė spindėjo 288 val. arba 0,9 SKN. Ilgiausiai – pamaryje ir Kuršių nerijoje (301–308 val., artimas SKN), trumpiausiai – rytiniuose rajonuose (205–222 val, 0,7 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis daug kur siekė 15–18 m/s, Ukmergėje ir Tauragėje 20 m/s.

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje mėnesio pradžioje ir viduryje svyravo apie 17–20 °C, Klaipėdoje 22 °C, mėnesio pabaigoje daugelyje šalie rajonų šiek tiek pakilo, apie 20–23 °C. Aukščiausia 10 cm gylyje siekė 30–33 °C, o aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C.

 

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, liepos mėnesio pradžioje stichinė sausra² vis dar buvo apėmusi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijas, o teritorijos, kuriose buvo labai sausa, toliau plėtėsi – tokios sąlygos buvo susidariusios daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose. Nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas tik pavieniuose Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse. Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose. Mėnesio viduryje orai tapo lietingi, todėl situacija ėmė gerėti. Iš pradžių optimalios sąlygos vyravo daugelyje šalies rajonų, vėliau daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose, taip pat pietvakariniame pakraštyje (Lazdijų r., Kalvarijos ir Druskininkų sav.) įsivyravo drėgmės perteklius. Elektrėnų ir Trakų r. savivaldybių teritorijose sąlygos išliko sausringos, o pavienėse Kėdainių, Šakių ir Vilniaus apylinkėse fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Mėnesio pabaigoje pasitaikė intensyvių lokalaus pobūdžio kritulių įvairiuose šalies regionuose, todėl buvo palankios sąlygos susidaryti itin dideliam pertekliniam drėgnumui Telšių ir Pasvalio apylinkėse. Taip pat paskutinėmis mėnesio dienomis Elektrėnų, Trakų ir Neringos savivaldybėse vyravo nežymus drėgmės trūkumas, o šalies šiaurinėje ir vakarinėje dalyse bei Lazdijų, Jonavos ir Širvintų savivaldybėse buvo drėgmės perteklius. Likusioje Lietuvos dalyje drėgmės kiekis buvo optimalus.

 

Vandens lygis upėse buvo arti žemiausių liepos mėnesio lygių. Liepos 2–14 d. stebėta hidrologinė sausra. Nemune ties Smalininkais pasiektas žemiausias iki šiol stebėtas liepos mėnesį vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 2–82 cm žemesnis už liepos mėnesio vidutinį daugiametį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 10 VMS.

Aukščiausia vandens temperatūra upėse buvo liepos 29–30 d. (18,4–23,8 °C).

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 19 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo užfiksuotas liepos 29–30 d. ( 22,5 °C).

 

¹ – katastrofinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.

² – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.