Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 14,9 °C (neigiama 2,5° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,9 °C Žemaičių aukštumoje iki 15,5 °C pajūryje ir Alytaus apylinkėse (neigiama 1,4–2,9° anomalija) bei 16,3 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 24–29 °C, Palangoje 21 °C. Žemiausia nukrito iki 5–10 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11–12 °C.

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 48 mm ir 2,1 karto viršijo SKN. Daugiausiai kritulių registruota Telšiuose 110 mm (4,6 SKN). Gausiai palijo Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Čia kritulių iškrito daugiau nei viso mėnesio SKN, Klaipėdoje net 1,6 mėnesio SKN. Mažiau kritulių teko Vilniaus apskričiai, daliai savivaldybių Kauno ir Marijampolės apskrityse (0,7–1,2 SKN) (2 pav.).

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/3 mažesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaurės Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – pamaryje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 17–20 °C, aukščiausia daug kur siekė 25–28 °C, Utenos, Varėnos ir Klaipėdos apylinkėse – 30–31 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 23–28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje stichinė sausra¹ vis dar buvo apėmusi Varėnos, Trakų r. ir Elektrėnų savivaldybių teritorijas, o teritorijos, kuriose buvo labai sausa, toliau plėtėsi – tokios sąlygos susidariusios daug kur Šiaurės ir Rytų Lietuvoje. Sausringa buvo Biržų, Rokiškio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Birštono apylinkėse, taip pat kai kur šalies pietvakariuose ir vakaruose. Nedidelis drėgmės trūkumas fiksuotas tik pavieniuose Šilalės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Molėtų apylinkėse.

Optimalios drėgmės sąlygos išliko tik kai kur Vakarų Lietuvoje, taip pat Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybės teritorijose. Kadangi dešimtadienis buvo lietingas, natūralu, kad situacija su kiekviena diena gerėjo. Paskutinę dešimtadienio dieną stichinė sausra pasitraukė iš visų šalies rajonų, tačiau kiek sausiau vis dar išliko Kėdainių apylinkėse, sausringos sąlygos fiksuotos daug kur šalies pietvakariuose, taip pat apie Kelmę ir Šakius, o Joniškio, Pasvalio, Radviliškio, Zarasų, Ukmergės, Širvintų ir Prienų rajonuose – tik nežymus drėgmės trūkumas. Daugiausia Lietuvoje drėgmės sąlygos jau buvo optimalios, o vakarinėje šalies dalyje vis labiau plito perteklinės drėgmės apimti plotai.

 

¹ – stichine sausra yra laikomos sąlygos, kai HTK < 0,5 išsilaiko ilgiau nei 30 dienų (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtinti stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai). Kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų, sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.