Liepos mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 19,6 °C (teigiama 1,5° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 18,4 °C Rytų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje iki 20,5 °C Pietvakarių Lietuvoje ir Kuršių nerijoje (teigiama 0,5–2,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 29–33 °C. Žemiausia nukrito iki 7–11 °C, Utenoje 6 °C, Kuršių nerijoje iki 13 °C.

Trečiąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 18,5 mm (0,7 SKN). Klaipėdoje kritulių nebuvo visai; pamaryje, pajūryje ir Marijampolėje jų kiekis neviršijo 2 mm. Mažai kritulių teko Vakarų, Pietų Lietuvai, Trakų, Elektrėnų bei Ukmergės apylinkėse – iki 15 mm (0,01-0,6 SKN). Daugiausiai kritulių užregistruota Pasvalyje, 129,2 mm (5,4 dešimtadienio SKN arba 1,7 mėnesio SKN), 22 d. čia registruotas katastrofinis lietus*, kai per 1,5 val. iškrito 94,2 mm kritulių. (2 pav.).

Liepos trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė (vidutiniškai 99 val.) buvo artima SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – Vakarų Lietuvoje ir pietvakariniame pakraštyje. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 20–23 °C, o aukščiausia daug kur siekė 30–33 °C, tik Dūkšto ir Raseinių apylinkėse fiksuota kiek žemesnė temperatūra – 26–28 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C, Raseiniuose ir Dūkšte – 23–24 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje drėgmės perteklius įsivyravo daugiausia šalies šiaurinėje dalyje – Pasvalio ir Telšių apylinkėse jis tapo itin didelis. Vilniuje, Elektrėnuose ir Trakuose buvo fiksuojamas nedidelis drėgmės trūkumas, o likusioje šalies dalyje sąlygos buvo optimalios. Ši situacija dešimtadienio eigoje kito labai nežymiai.

 

* Katastrofinis meteorologinis reiškinys labai smarkus lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.