Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,8 °C (teigiama 0,7° anomalija). Vėsiausia buvo rytiniuose rajonuose ir dalyje Žemaitijos 16,8–17,5 °C (teigiama 0,2–0,8° anomalija), šilčiausia – pietvakariuose ir pajūryje 18,0–18,5 °C (teigiama 0,7–1,1°C anomalija), Nidoje 19,7 °C (teigiama 1,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 27–31 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 3–8. °C, Nidoje 12 °C.

Rugpjūčio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 66 mm (0,9 SKN). Mažiausiai kritulių registruota Kretingos, Mažeikių ir N. Akmenės r. savivaldybėse ir Raseiniuose 19–40 mm (0,2–0,5 SKN). Utenos, Vilniaus, Kalvarijų, Šalčininkų, Dotnuvos, Tauragnų ir Tabokinės stotyse kritulių kiekis viršijo 100 mm, išmatuota 100–129 mm kritulių (1,2–1,7 SKN) (2 pav.). Rugpjūčio 21 d. Molėtuose, Tauragnuose ir Utenoje bei 29 d. Kalvarijoje registruoti stichinio lietaus¹ atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė buvo artima SKN, 267 val. Ilgiausiai Saulė švietė Vakarų Lietuvoje (287–298 val., 1,1 SKN), trumpiausiai – Šiaulių apskrityje ir rytiniuose rajonuose , trumpiau nei 250 val. (0,9 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 11–15 m/s, vietomis 16–17 m/s.

 

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje mėnesio pradžioje svyravo apie 18–22 °C, rugpjūčio viduryje pakilo ir laikėsi panaši iki pat mėnesio pabaigos – daugelyje šalies rajonų apie 19–21 °C, Klaipėdoje apie 23 °C. Aukščiausia 10 cm gylyje siekė 25–30 °C, Klaipėdoje apie 32 °C, aukščiausia 20 cm gylyje kilo iki 22–25 °C, tačiau ir šiuo atveju išsiskyrė pajūrio regionas – apie 28°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, pirmąjį mėnesio dešimtadienį daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose buvo fiksuojamas drėgmės perteklius, Telšiuose ir Pasvalyje jis buvo itin didelis (šiose apylinkėse tokios sąlygos išsilaikė iki pat antrojo dešimtadienio pabaigos). Didžiojoje Lietuvos dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik Elektrėnų ir Trakų rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Mėnesio viduryje tapo sausiau – pietuose daug kur įsivyravo nežymus drėgmės trūkumas ir sausringos sąlygos, taip pat sausringos sąlygos laikėsi daug kur šalies vakaruose; didžiausias drėgmės kiekis išliko šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyse. Trečiojo mėnesio dešimtadienio pradžioje beveik visoje Lietuvoje palijo, daug kur rytuose fiksuoti itin gausūs krituliai. Dėl šios priežasties šiame regione pradėtas fiksuoti perteklinis drėgnumas, kuris laikėsi iki mėnesio pabaigos. Vis dėlto po lietingos dešimtadienio pradžios ėmė sausėti, ypač vakarų Lietuvoje, todėl paskutinę kalendorinės vasaros dieną Palangoje pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklis (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Taip pat labai sausa buvo ir Mažeikiuose, tačiau pavojingo reiškinio rodiklis rugpjūtį pasiektas nebuvo. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos išliko optimalios.

Vandens lygis upėse buvo arti žemiausių rugpjūčio mėnesio lygių. 3 VMS vandens lygis buvo žemesnis už iki šiol stebėtą rugpjūtį. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 5–73 cm žemesnis už rugpjūčio mėnesio vidutinį daugiametį. Gamtosauginiai vandens debitai išmatuoti 5 VMS.

Žemiausia vandens temperatūra upėse buvo 11,4–19,7 °C. Aukščiausia vandens temperatūra upėse svyravo nuo 16,8 iki 22,6 °C.

Vidutinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 16 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Šilčiausias vanduo užfiksuotas rugpjūčio 30 d. (21,9 °C).

 

¹ – stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrenta 50–80 mm kritulių.