2019 m. rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 15,9 °C (neigiama 2,4° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15,0 °C Rytų Lietuvoje iki 16,5 °C Pietų Lietuvoje ir Tauragės apylinkėse (neigiama 1,8° anomalija) ir 17,9 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 23–27 °C, žemiausia nukrito iki 3–8 °C, Kuršių nerijoje iki 12 °C. Ypač šaltos pasitaikė rugpjūčio 3–6 d. naktys, kuomet vietomis buvo fiksuoti žemiausios oro temperatūros rekordai.

 1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 30 mm (1,4 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: kritulių kiekis (12–55 mm) sudarė nuo 0,5 iki 2,9 SKN. (2 pav.).

 2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis
2 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1/5 mažesnė nei SKN. Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje, ilgiausiai – vakariniame pakraštyje (3 pav.).

 3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
3 pav. Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 18–21 °C, Klaipėdoje apie 22 °C, aukščiausia daug kur siekė 24–27 °C, Klaipėdos apylinkėse – 30 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau čia taip pat išsiskyrė Klaipėda, ten aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 27 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje daug kur šalies šiaurėje ir vakaruose buvo fiksuojamas drėgmės perteklius, Telšių ir Pasvalio apylinkėse jis buvo itin didelis. Didžiojoje Lietuvos dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik Elektrėnų ir Trakų rajonuose fiksuotas nedidelis drėgmės trūkumas. Situacija beveik nesikeitė iki dešimtadienio vidurio, kuomet pamažu ėmė sausėti – septintąją dešimtadienio dieną nežymus drėgmės trūkumas fiksuotas Palangos, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių, Raseinių, Pagėgių, Šakių, Kauno, Prienų, Marijampolės, Šalčininkų, Vilniaus, Anykščių, Rokiškio apylinkėse, sausringos sąlygos – pavieniuose Skuodo, Neringos, Rietavo, Kupiškio, Birštono, Elektrėnų ir Varėnos rajonuose, sausa Trakuose ir labai sausa Kretingoje. Vis dėlto dešimtadienio pabaigoje gausiai palijus situacija pagerėjo – perteklinio drėgnumo sąlygos užfiksuotos Telšių, Tauragės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Rokiškio, Ignalinos, Molėtų bei Širvintų apylinkėse, taip pat ypač didelė drėgmė vyravo Pasvalyje ir Švenčionyse. Vis dėlto smarkūs krituliai pasitaikė ne visur, todėl daug kur šalies pietryčiuose, taip pat pavienėse Kupiškio, Raseinių, Marijampolės ir Birštono savivaldybėse stebėtas nedidelis drėgmės trūkumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į vakarinę šalies dalį, kur kritulių pasitaikė nedaug, todėl ten vyravo nepakankamas drėgnumas (Skuodo raj.), sausringos (Kretingos, Neringos, Šilutės raj.) ir sausos (Klaipėdos raj.) sąlygos. Kitur šalyje drėgmės kiekis išliko optimalus.