Rugsėjo mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūra buvo 17,1 °C (teigiama 3,3° anomalija). Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 15,9 °C Žemaičių aukštumos pietinėje dalyje iki 17,9–18,0 °C Pietvakarių Lietuvoje ir pajūryje bei 18,6 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 26–29 °C. Žemiausia nukrito iki 4–9 °C, Klaipėdoje iki 12 °C, o Nidoje iki 14 °C.

Pirmąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 9 mm (0,61 SKN). Pajūryje ir Žemaitijoje lijo daugiausiai – kritulių kiekis siekė 20–32 mm (0,7–1,1 SKN) Likusiai šalies daliai kritulių kliuvo mažiau, 10–18 mm (0,04–0,7 SKN) (2 pav.).

Rugsėjo pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo trukmė buvo apie 1,2 SKN (vidutiniškai 76 val.). Trumpiausiai Saulė spindėjo paj8ryje, Nidoje, Šiauliuose ir Šilutėje, ilgiausiai –rytiniame, šiaurės rytiniame ir pietiniame šalies pakraščiuose (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 17–19 °C, Klaipėdoje apie 21 °C, aukščiausia daug kur siekė 23–27 °C, Klaipėdos apylinkėse – 29 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 20–24 °C, tačiau čia taip pat išsiskyrė Klaipėda, ten aukščiausia fiksuota temperatūra buvo lygi 26 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje užsitęsęs sausas periodas Palangos ir Mažeikių teritorijose buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų).

Sausos ir sausringos sąlygos iš pradžių fiksuotos beveik visoje Žemaitijoje, didžiojoje šalies dalyje drėgnumas buvo optimalus, tik rytiniame pakraštyje, taip pat Kėdainių ir Kalvarijos r. stebėtas drėgmės perteklius. Dešimtadienio pabaigoje gausiau palijus pavojingos sąlygos iš Mažeikių ir Palangos pasitraukė, tačiau kritulių kiekis buvo netolygiai pasiskirstęs ir nepakankamas optimalioms sąlygoms visoje Lietuvoje palaikyti, todėl labai sausos sąlygos pradėtos fiksuoti Akmenės, Plungės, Šakių ir Vilkaviškio apylinkėse, vėliau – Skuode ir Klaipėdoje. Didžiojoje šalies dalyje įsivyravo sausringos sąlygos arba nepakankamas drėgmės trūkumas, tik rytiniuose rajonuose stebėta optimali drėgmė, paskutinę dešimtadienio dieną perteklinis drėgnumas fiksuotas tik pavienėse Utenos, Šalčininkų ir Kalvarijos apylinkėse.