Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -5,1…-2,7 °C (neigiama 1,5–0,4° anomalija), pajūryje -1,2…-1,5 °C (artima SKN) (1 pav.). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -21…-15 °C, pajūryje -14…-12 °C. Aukščiausia pakilo iki 2…7 °C.

Didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo nuo 30 iki 75 mm (0,8–1,3 SKN), daugiau kritulių iškrito Žemaitijoje ir Tauragnų apylinkėse 75–114 mm (1–1,5 SKN), didžiausias kiekis registruotas Vėžaičiuose 132 mm (1,6 SKN) (2 pav.).

Pirmomis mėnesio dienomis storiausia sniego danga buvo susidariusi šiaurės rytiniame šalies pakraštyje ir siekė 11–18 cm, kitur žemę dengė 1–3 cm storio sniego sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis sniego danga visoje šalyje palaipsniui storėjo – storiausias sniego sluoksnis, siekęs 28–33 cm, fiksuotas paskutinėmis mėnesio dienomis Vilniaus ir Šilalės apylinkėse. Kitur šalyje žemą dengė 8–18 cm storio sniego sluoksnis.

Didžiausias vėjo greitis siekė 12–17 m/s, Žemaitijoje ir pajūryje 18–22 m/s.

Šį mėnesį Aukštaitijoje ir šiaurinėje Dzūkijos dalyje Saulė spindėjo 18–30 val. (0,5–0,9 SKN), Suvalkijoje, Žemaitijoje ir likusioje Dzūkijos dalyje – 31–44 val. (0,8–1,1 SKN), ilgiausiai ji švietė Šilutės krašte – 46 val. (1,1 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia daug kur krito iki -2…-0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje visoje šalyje išliko artima 0 °C.

Pirmą mėnesio dieną nedidelis, 4–6 cm storio, dirvožemio įšalo sluoksnis buvo likęs tik Biržų ir Varėnos apylinkėse ir kitą dieną ištirpo. Tačiau šalyje įsivyravus šaltesniems orams dirvožemiai pradėjo šalti, tačiau procesą šiek tiek pristabdė besilaikanti sniego danga. Antrojo dešimtadienio pradžioje dirvožemiai nuo paviršiais buvo šiek tiek atitirpę, tačiau dėl besilaikančios pastovios sniego dangos įšalusio dirvožemio sluoksnio storis keitėsi taip pat nedaug. Storiausias dirvožemio įšalo sluoksnis laikėsi Varėnos apylinkėse – paskutinę mėnesio dieną siekė 30 cm, daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę 8–18 cm, Panevėžio, Telšių ir Ukmergės meteorologijos stotyse dirvožemiai buvo įšalę 1–5 cm, o Utenoje įšalo nebuvo visai.

Sausio mėnesį didžiausi vandens lygio svyravimai stebėti Vakarų Lietuvos upėse. Per parą vandens lygis kilo 142–176 cm. 2 VMS išmatuotas žemiausias sausio mėnesio vandens lygis. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 4–91 cm žemesnis už sausio mėnesio vidutinį daugiametį.

Stebėti ledo dariniai: ledėsiai, ižas, priekrantės ledas, ledas su properšomis. Susidarydavo ledo sankamšos (Nemune ties Nemajūnais vandens lygis per tris paras pakilo 252 cm). Gėgėje ties Plaškiais sausio 18–27 d. užfiksuotas stichinis vandens lygis.

Vidutinis sausio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 17 cm žemesnis už šio mėnesio vidutinį daugiametį. Nuo sausio pradžios stebėtas ledas su properšomis, ežeras užšalo sausio 11 d. Ledo storis 31 d. siekė 19 cm.