Sausio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -3,3 °C šiaurės rytiniame ir rytiniame šalies pakraštyje iki -0,2 °C pamaryje (-0,5…0,6° anomalija), pajūryje ir Kuršių nerijoje 0,8…1,4 (teigiama 0,8–1,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 2…5 °C, žemiausia nukrito iki -20…-12 °C, vakarinėje šalies dalyje iki -8…-10 °C.

Antrąjį sausio dešimtadienį kritulių iškrito gana gausiai. Kraštiniuose pietvakariniuose  ir kai kuriuose šiauriniuose rajonuose bei Elektrėnuose jų kiekis buvo mažiausias, 10–20 mm (1,3–1,8 SKN), didžiojoje šalies teritorijos dalyje 20–40 mm (1,6–3,4 SKN). Daugiausia kritulių registruota Žemaitijoje, 40-82 mm (2,2–3,7 SKN) (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniego dangos storis buvo 4–21 cm.

Sausio antrąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas sudarė 0,9 SKN, nuo 5 val. pietinėje dalyje iki 19 val. Centrinėje ir Šiaurės Lietuvoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…0 °C, žemiausia daug kur krito iki -4…0 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje krito iki -2…+1 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 2–13 cm, storiausias (15–22 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Vilkaviškio, Šiaulių ir Varėnos apylinkėse, o Utenos apylinkėse dirvožemiai po sniego danga įšalę nebuvo. Įpusėjus dešimtadieniui daugelyje vietovių viršutinis 1–11 cm sluoksnis atitirpo, tačiau neilgam. Baigiantis dešimtadieniui daug kur šalyje įšalęs buvo 1–21 cm storio dirvožemio sluoksnis. Tik Utenos apylinkėse po stora sniego danga dirvožemis dar nebuvo įšalęs.