Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo 0,8 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,4 °C pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose (teigiama 4,7–6,3° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 6–11 °C. Vasario 16–19 d. daugelyje meteorologijos stočių pasiekti arba viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai šiose stotyse, o vasario 16 ir 19 d. Jurbarke viršyti absoliutūs šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: atitinkamai 10,7 ir 10,4 °C (Jurbarkas). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -6 …-1 °C, pajūryje 0…1 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį vasario dešimtadienį buvo 11 % didesnis nei SKN. Mažiausiai kritulių teko pietvakariniam ir pietrytiniam pakraščiams 3–10 mm (0,5–0,7 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Žemaitijoje ir šiauriniame pakraštyje 20–29 mm (1–1,6 SKN) (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną sniegas bolavo tik vietomis.

Vasario antrasis dešimtadienis buvo gana saulėtas, vidutiniškai Saulė švietė 20 % ilgiau nei įprastai. Ilgiausiai Saulė spindėjo šiaurės rytiniame pakraštyje (32–40 val.), trumpiausiai – pietrytinėje dalyje (14–20 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie -1…2 °C, aukščiausia visur jau buvo teigiama ir kilo iki 0–6 °C, žemiausia svyravo apie -1…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje mažai keitėsi ir buvo artima 0 °C.

Dešimtadienio pradžioje daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–16 cm, tik Varėnos apylinkėse išliko 25 cm storio įšalas su nuo paviršiaus atitirpusiu 13 cm sluoksniu. Laikantis itin šiltiems orams tirpo ne tik sniegas, bet ir įšalas – paskutinę dešimtadienio dieną dirvožemiai buvo atitirpę visur, išskyrus Panevėžio meteorologijos stoties meteorologinių stebėjimų aikštelėje – čia laikėsi 1 cm įšalo sluoksnelis.