Vasario mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,4 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 1,3 °C kraštiniuose pietiniuose ir vakariniuose rajonuose (teigiama 2,5–4,9° anomalija), pajūryje 1,7–1,8 °C (teigiama 3,1° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 3–7 °C, žemiausia šiaurės rytiniuose rajonuose nukrito iki -11 …-9 °C, vakarinėje ir pietinėje šalies dalyse iki -4…-2 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį vasario dešimtadienį buvo trečdaliu didesnis nei SKN. Mažiausiai kritulių teko pietrytiniam pakraščiui 3–10 mm (0,2–0,5 SKN), tačiau didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis 1,2–2,4 kartus viršijo SKN, čia iškrito 20–33 mm.  (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą Lietuvą dengė sniegas, dangos storis buvo 1–30 cm.

Vasario pirmąjį dešimtadienį ilgiausiai Saulė spindėjo Pietų Lietuvoje 10–12 val., tolstant į šiaurę Saulė švietė trumpiau, 2–4 val. (3 pav.). Vidutinis Saulės spindėjimo laikas tesudarė 1/3 SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje, kaip ir praėjusį dešimtadienį, svyravo apie -1…0 °C. Esant storesnei sniego dangai dirvožemio temperatūra svyruoja labai nežymiai, tad ir žemiausia temperatūra 10 cm gylyje išliko panaši, t. y., krito iki -1…0 °C. Žemiausia 20 cm gylyje taip pat svyravo apie 0…1 °C.

Dešimtadienio pradžioje daugelyje šalies rajonų dirvožemiai buvo įšalę iki 4–16 cm, 1 cm įšalo sluoksnelis laikėsi Ukmergės apylinkėse, o Utenoje dirvožemiai vis dar nebuvo įšalę. Storiausias įšalo sluoksnis išliko Varėnos apylinkėse ir siekė 30 cm. Laikantis šiltesniems nei įprasta orams ir kartu tirpstant sniegui, plonėjo ir įšalusio dirvožemio sluoksnis – paskutinę dešimtadienio dieną daug kur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 1–13 cm, tik Varėnos apylinkėse išliko 26 cm storio įšalas su nuo paviršiaus atitirpusiu 11 cm sluoksniu.