Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 18,7 °C (teigiama 3,3° anomalija): nuo 17,8 °C Vakarų Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje (teigiama 3,3° anomalija) iki 19,6 °C vietomis Dzūkijoje (1 pav.). Šiltesnis birželis Lietuvoje buvo tik 2019 m. Aukščiausia temperatūra pakilo iki 29,2–32,3 °C, o 18 d. pasiektas paros aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje – 32,3 °C (Klaipėda). Per mėnesį buvo 18-a dienų, kai aukščiausia oro temperatūra perkopė 30 °C. Žemiausia temperatūra buvo 2,3–7,8 °C, Nidoje 10,8 °C. Nidoje registruotos 4 tropinės naktys¹.

Birželio mėnesį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 101 mm (1,35 SKN), tačiau pasiskirstė labai netolygiai: mažiausiai kritulių iškrito Nidoje (45,8 mm, 0,7 SKN) ir Varėnoje (48,1 mm, 0,6 SKN), o didžiausias kiekis registruotas Lazdijuose (200,9 mm, 2,7 SKN) (2 pav.). Gausius kritulius lydėjo perkūnijos, stiprus vėjas, vietomis škvalai, kruša. 30 d. Lazdijuose registruotas katastrofinis lietus⁴ – per 11 val. iškrito 104,2 mm kritulių. Šią dieną registruotas ir stichinis lietus³ 8 stotyse. Be to stichinis lietus registruotas 7 d. 4-e ir 23 d. 3-e stotyse, šiomis dienomis ir dar 9 dienas registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Vidutiniškai Saulė švietė 266 val. (artimas SKN laikas): nuo 248–250 val. šiaurės vakaruose iki 280–281 val. šiaurės rytuose ir centrinėje šalies dalyje (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 13–15 m/s, vietomis 16–24 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 19–23 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 30–35 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 26–30 °C.

Meteorologinė vasara, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C, šiais metais beveik visoje šalyje prasidėjo vidutiniškai šešiomis dienomis anksčiau lyginant su SKN: daug kur šalyje birželio 6 d., pajūryje – keliomis dienomis vėliau, tai yra, birželio 10 d.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, kurios dėl skaičiavimo metodikos pradėtos vertinti birželio 22 d., minėtą dieną didžiojoje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Toliau pajūrio, apie Žemaitiją, daugiausia buvo nepakankamai drėgna, sausringos sąlygos fiksuotos Šilutės, Kretingos, Kupiškio, Anykščių rajonuose, labai sausos sąlygos fiksuotos Kelmės rajone. Baigiantis mėnesiui dėl iškritusio gausesnio lietaus Lietuvoje įsivyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos, nepakankamai drėgna buvo Nidos, Skuodo, Akmenės, Šiaulių, Kelmės, Kupiškio ir Vilniaus rajonuose, sausringos sąlygos išliko tik Mažeikių apylinkėse.

Birželio mėnesį vandens lygis daugelyje upių svyravo nežymiai. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune buvo 27–49 cm, Neryje 20–40 cm, Nevėžyje 20–31 cm, Šešupėje 27 cm žemesnis už birželio mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 29 cm žemesnis už jį iki 46 cm aukštesnis už jį. Nors dėl smarkių liūčių buvusių birželio mėnesį mažesnėse Lietuvos upėse stebėti ir didesni vandens lygio pokyčiai. Ryškiausias pakilimas stebėtas Svyloje ties Guntauninkais, kur vandens lygis per 7 dienas pakilo 184 cm.

Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 15,6–23,6 °C.

Vidutinis birželio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 9 cm žemesnis už vidutinį šio mėnesio daugiametį vandens lygį. Per mėnesį vandens lygis nukrito 8 cm. Vandens temperatūra pakilo nuo 14,5 iki 25,3 °C.

 

¹ tropinė naktis – kai minimali oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20°C.

² pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta daugiau nei 80 mm kritulių.