Gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,9 °C (neigiama 4,6° anomalija): nuo 7,2–7,5 °C (neigiama 4,5–5,1° anomalija) šiaurės rytiniame pakraštyje ir Žemaitijos aukštumoje iki 8,5–8,7 °C (neigiama 2,5–4,7° anomalija) pietvakariniame pakraštyje ir pajūryje bei 9,2 °C Nidoje (neigiama 2,7° anomalija) (1 pav.). Nuo 1961 m. tai trečias šalčiausias gegužės  antrasis dešimtadienis – vėsiau buvo 1978 m. (7,2 °C) ir 1980 m. (7,4 °C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,1–19,6 °C, Pietų Lietuvoje 21,4–24,6 °C. Žemiausia nukrito iki -2,6…0,3 °C, pajūryje ir Nidoje iki 1,3–3,2 °C.

Antrąjį gegužės dešimtadienį Lietuvoje vidutiniškai iškrito 33 mm kritulių (1,7 SKN). Šiaurės vakarų Lietuvoje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,5–1,1 SKN), daugiau kritulių iškrito Pietų Lietuvoje ir vietomis Aukštaitijoje 40–60 mm (1,7–3,3 SKN), daugiausia – Trakų ir Prienų r. savivaldybėse 62–85 mm (2,7–3,0 SKN). Gegužės 12 d. iškritęs sniegas keliose meteorologijos stotyse trumpam suformavo sniego dangą. Šią dieną dėl iškritusių mišrių kritulių 22-ose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Gegužės antrąjį dešimtadienį Saulė vidutiniškai Lietuvoje spindėjo 68 val. (0,75 SKN): nuo 53–58 val. Kauno, Šiaulių ir Utenos apskrityse iki 84–88 val. pajūryje ir Kuršių nerijoje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 9–11 °C, Klaipėdoje apie 14 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–22 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 15–20°C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.