Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 16,7 °C (neigiama 0,7° anomalija): nuo 15,2 °C Žemaičių aukštumoje (neigiama 1,4–1,9° anomalija) iki 18,3 °C pietryčiuose (teigiama 0,2–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 19,7–27,5 °C, žemiausia nukrito iki 6,8–9,6 °C, pajūryje ir Kuršių nerijoje iki 11,6–11,9 °C.

 

Pirmąjį liepos dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 28 mm (1,2 SKN). Mažiausiai kritulių registruota pietinėje šalies dalyje 6–15 mm (0,2–0,6 SKN), daugiausiai – vietomis Žemaitijoje, centrinėje šalies dalyje ir Tabokinėje 46–53 mm (2,1–2,9 SKN). 2, 3, 8 ir 10 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai (2 pav.).

 

Liepos pirmąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 61 val. (0,6 SKN) – nuo 51 val. šiaurės rytuose iki 78 val. pietvakariniame pakraštyje (3 pav.).

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje didžiojoje šalies dalyje svyravo apie 18–21°C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 23–27, o Lietuvos pietvakariuose – 28–29°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 21–26°C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dėl didelio kritulių kiekio, užfiksuoto dešimtadienio pradžioje, daugelyje savivaldybių pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius stebėtas Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos ir Prienų savivaldybėse, nepakankamai drėgna buvo tik Nidoje. Antroje dešimtadienio pusėje didžiojoje šalies dalyje įsivyravo optimalaus arba perteklinio drėgnumo sąlygos, tik pietvakarių Lietuvoje buvo sausiau – nepakankamai drėgna arba sausringa Molėtuose, Kaišiadoryse, Elektrėnuose, Vilniuje, Šalčininkuose, Varėnoje. Labiausiai išsiskyrė Lazdijai – čia visą dešimtadienį išsilaikė ypač didelis drėgmės perteklius.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.