2020 m. rugpjūčio mėnesio antrasis dešimtadienis

Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė Lietuvos oro temperatūrą buvo 18,7 °C (teigiama 1,4° anomalija): nuo 17,5–17,8 °C Rytų Lietuvoje (teigiama 0,6–0,9° anomalija) iki 19,2–19,6 °C Pietvakarių Lietuvoje (teigiama 1,6–1,8° anomalija)  ir 20,0 °C Nidoje (teigiama 2,3°anomalija)  (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,0–32,4 °C.  Vietomis 7–10 ir 15–17 dienomis registruota kaitra1. Žemiausia nukrito iki 3,7–10,0 °C, Nidoje iki 15,8 °C.

 1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra
1 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra

Antrąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 4 mm (0,2 SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 5 mm, vietomis jų nebuvo visai (0–0,2 SKN), kitur jų kiekis sudarė 5–20 mm (0,2–0,9 SKN) ir tik 3-ose stotyse buvo didesnis nei 20 mm (24–33 mm arba 1,1–1,4 SKN). 19 ir 20 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus atvejai2 (2 pav.).

 2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis
2 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio kritulių kiekis

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo 100 val. (1,2 SKN). Trumpiausiai Saulė spindėjo Rytų Lietuvoje ir Šiaulių apylinkėse, ilgiausiai –vakariniame pakraštyje (3 pav.).

 3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė
3 pav. Rugpjūčio mėnesio antrojo dešimtadienio Saulės spindėjimo trukmė

 

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 21–24 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 27–31 °C, Klaipėdoje ir Varėnoje iki 32 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 24–27 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje šiaurinėje šalies dalyje vyravo optimalaus drėgnumo sąlygos. Dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Lazdijuose, Druskininkuose, Alytuje, Trakuose, Varėnoje, taip pat Dotnuvoje ir Nidoje vyravo labai sausos sąlygos. Sausringa buvo rytiniame šalies pakraštyje (Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Šalčininkai), šalies pietvakariuose (Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Marijampolė, Prienai, Birštonas) bei Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Dešimtadienio eigoje drėgmės sąlygos keitėsi nežymiai, o baigiantis dešimtadieniui sausringos sąlygos buvo stebimos Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Vilkaviškio, Kalvarijos, Marijampolės, Dotnuvos, Kelmės, Šilutės ir Skuodo apylinkėse. Jurbarke, Šakiuose, Alytuje ir Šalčininkuose buvo susidariusios sausos sąlygos, o Varėnos ir Trakų apylinkėse vyravo labai sausos sąlygos. Druskininkų rajone užsitęsęs sausas periodas paskutinę dešimtadienio dieną pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų). Likusioje Lietuvos dalyje daugiausia buvo fiksuojamos nepakankamo ir optimalaus drėgnumo sąlygos.

 

1 kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai iš eilės 3 ar daugiau parų aukščiausia oro temperatūra būna lygi ar aukštesnė nei 30 °C.

2  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.