Rugpjūčio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 19,4 °C (teigiama 1,1° anomalija):  nuo 18,5 °C Žemaitijoje iki 20,2 °C Alytuje (1 pav.).  Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 5,4–10,8 °C, Nidoje iki 15,3 °C, aukščiausia siekė 27,9–32,6 °C. Vietomis 8–10 dienomis registruota kaitra¹.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 15 mm (0,7 SKN): rytiniame šalies pakraštyje kritulių kiekis nesiekė 5 mm (0,2 SKN), didžiojoje šalies dalyje išmatuota 5–15 mm (0,3–0,9 SKN), 15–34 mm kritulių teko juostai nusitęsusiai iš pietvakarių į šiaurės vakarus ir kai kuriems Žemaitijos rajonams (0,6–1,6 SKN) (2 pav.). Vietomis 3–5 dienomis registruoti pavojingo lietaus² atvejai.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vidutinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo apie 103 val. (1,1 SKN): nuo 91 val. Šiauliuose iki 113 val. Vilniuje (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 20–23 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 28–31 °C, Klaipėdoje iki 33 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–28 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pradžioje šiaurinėje šalies dalyje vyravo perteklinio arba optimalaus drėgnumo sąlygos. Dėl kritulių trūkumo pietinėje šalies dalyje – Kazlų Rūdos ir Trakų r. savivaldybėse, buvo fiksuojamos sausringos, Marijampolės r. savivaldybėje – sausos, o Kalvarijos, Alytaus r., Lazdijų r. ir Druskininkų savivaldybėse – labai sausos sąlygos. Varėnos rajone užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius³. Dėl gausesnių kritulių dešimtadienio eigoje drėgmės sąlygos šalyje pagerėjo, Varėnos r. savivaldybės teritorijoje sausas periodas, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, baigėsi. Dešimtadienio pabaigoje drėgmės perteklius vis dar vyravo Pasvalyje, Kupiškyje, Jonavoje, Kaišiadoryse, tačiau dėl nepakankamo kritulių kiekio kitur šalyje darėsi sausiau: nepakankamai drėgna tapo Skuode, Kelmėje, Radviliškyje, Panevėžyje, Utenoje, Prienuose, Birštone, Kalvarijose; sausringos sąlygos buvo fiksuojamos rytiniame šalies pakraštyje (Ignalina, Švenčionys, Vilnius, Šalčininkai), šalies pietvakariuose (Vilkaviškis, Kazlų Rūda, Marijampolė) bei Šilutės apylinkėse; sausos sąlygos buvo susidariusios Jurbarke, Šakiuose ir Alytuje; labai sausos sąlygos vyravo Nidoje, Dotnuvoje, Trakuose, Varėnoje, Druskininkuose ir Lazdijuose. Kitur šalyje drėgmės kiekis buvo optimalus.

¹ kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys, kai iš eilės 3 ar daugiau parų aukščiausia oro temperatūra būna lygi ar aukštesnė nei 30 °C.

²  pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

³ sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.