Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 14,8 °C (teigiama 2,6° anomalija). Tai antras pagal šiltumą rugsėjis Lietuvoje nuo 1961 m. (1975 m. buvo 14,9 °C). Vėsiausia buvo Rytų Lietuvoje bei Žemaičių aukštumoje 13,7–14,5 °C (teigiama 2,2–2,6° anomalija), šilčiausia –pajūryje ir Kuršių nerijoje 16,1–16,3 °C (teigiama 2,1–2,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 23–27 °C. 16 ir 26 d. pasiekti nauji šių parų aukščiausios oro temperatūros rekordai, atitinkamai 27,4 °C (Varėna) ir 26,4 °C (Marijampolė). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki 1–6 °C, Nidoje 11 °C.

Rugsėjo mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 30 mm, tai kiek mažiau nei 1/2 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 10–40 mm (0,2–0,7 SKN). Didžiausias kiekis registruotas šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyse – 40–66 mm (0,5–0,8 SKN) (2 pav.). 6, 7, 9 ir 10 dienomis vietomis registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutinė Saulės spindėjo trukmė buvo 211 val. (1,2 SKN). Ilgiausiai Saulė švietė Pietvakarių Lietuvoje 220–260 val. (1,2–1,3 SKN), trumpiausiai – Utenos apskrityje 182 val. (1,2 SKN) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14–19 m/s.

Rugsėjo 17 d. Rytų, Pietryčių Lietuvoje ir Žemaičių aukštumoje, rugsėjo 28 d. pajūryje, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C, oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 17–28 d. vėliau nei įprasta. Šiais metais meteorologinė vasara, daugelyje šalies rajonų prasidėjusi birželio 6 d., tęsėsi vidutiniškai 104–115 dienų.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 14–16 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 20–23 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 18–21 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, mėnesio pradžioje didžiojoje šalies dalyje buvo fiksuojamos optimalaus ir nepakankamo drėgnumo sąlygos. Daug kur Pietų ir Vakarų Lietuvoje buvo stebimos perteklinio drėgnumo sąlygos, sausringos ir labai sausos sąlygos buvo stebimos pavieniuose Lietuvos rajonuose. Mėnesio viduryje šalyje vyravo optimalaus ir perteklinio drėgnumo sąlygos, vietomis buvo nepakankamai drėgna ir sausringa. Mėnesio pabaigoje darėsi sausiau, paskutinėmis dienomis sausringos ir labai sausos sąlygos buvo stebimos Joniškio, Pakruojo, Kupiškio, Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Šilalės, Rietavo, Neringos savivaldybėse. Perteklinis drėgnumas buvo fiksuojamas pavieniuose šalies rajonuose. Likusioje šalies dalyje buvo fiksuojamos nepakankamo bei optimalaus drėgnumo sąlygos.

Visą mėnesį vandens lygis upėse buvo arti žemiausių rugsėjo mėnesio vandens lygių. 2 VMS užfiksuotas 3–7 cm žemesnis nei iki šiol stebėtas rugsėjį vandens lygis. 11 VMS išmatuotas vandens debitas buvo mažesnis už gamtosauginį. Dėl mažo mėnesio kritulių kiekio, rugsėjo 30 d. Lietuvoje buvo 30 VMS (iš 48 VMS), kuriose fiksuota hidrologinė sausra. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Nevėžyje, Šešupėje buvo 42–73 cm, Neryje 25–38 cm žemesnis už rugsėjo mėnesio vidutinį daugiametį, o kitose upėse nuo 35 cm žemesnis ir iki 8 cm aukštesnis už jį.

Daugelyje upių vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną svyravo nuo 10 iki 14 °C.

Vidutinis rugsėjo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 11 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis nukrito 6 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 1,3 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (15,1°C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 15,3 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.