Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 15,3 °C (teigiama 4,3° anomalija) – tai šilčiausias trečiasis rugsėjo dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Vidutinė oro temperatūra buvo nuo 13,7 °C rytiniame pakraštyje iki 15,8–16,1 °C pajūryje ir Kybartų apylinkėse bei 16,3 °C Nidoje (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra šalyje siekė 22–26 °C. Rugsėjo 26 d. pasiektas naujos šios paros temperatūros rekordas – 26,4 °C (Marijampolė). Žemiausia nukrito iki 2–7 °C, Nidoje iki 11 °C.

Trečiąjį rugsėjo dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 1,9 mm, tai sudarė tik 0,1 SKN. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 1 mm ar jų nebuvo visai (0–0,07 SKN), daugiau nei 5 mm prilijo tik šiaurės rytiniame pakraštyje – 0,4–0,6 SKN, didžiausias kiekis registruotas Guntauninkų VMS – 17 mm (1,1 SKN) (2 pav.).

Rugsėjo trečiąjį dešimtadienį vidutiniškai Lietuvoje Saulė spindėjo 86 val. (1,7 SKN): nuo 77 val. Šiauliuose iki 90–92 val. Nidoje ir Kaune (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 14–16 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 19–22 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 17–19 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, dešimtadienio pirmoje pusėje didžiojoje šalies dalyje vyravo optimalaus drėgnumo sąlygos. Perteklinio drėgnumo sąlygos buvo fiksuojamos daug kur Pietų ir Vakarų Lietuvoje, sausringos sąlygos – šalies šiaurėje. Dešimtadienio paskutinėmis dienomis perteklinis drėgnumas vis dar buvo fiksuojamas pavieniuose šalies rajonuose. Sausos ir labai sausos sąlygos buvo stebimos Joniškio, Pakruojo, Kupiškio, Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Kelmės, Raseinių, Tauragės, Šilalės, Rietavo, Neringos savivaldybėse. Likusioje šalies dalyje buvo fiksuojamos nepakankamo bei optimalaus drėgnumo sąlygos.