Sausio mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 2,8 °C (teigiama 6,2° anomalija): nuo 3,9–4,4 °C pajūryje, pamaryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 5,7–6,0° anomalija) iki 1,2–2,0 °C  pietrytiniame pakraštyje (teigiama 5,8–6,6° anomalija) (1 pav.). Tai šilčiausias sausio trečiasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m., iki šiol šilčiausia buvo 1990 m. (2,6 °C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,0–6,9 °C. 25 d. pasiektas naujas šios paros šilumos rekordas Lietuvoje: 6,7 °C  (Nida). Žemiausia nukrito iki -2,2…-0,2 °C, pajūryje ir pamaryje 0,0–1,1 °C.

Trečiąjį sausio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, 19,4 mm. Mažiausiai kritulių teko šiauriniams rajonams bei Prienams, 4–10 mm (0,7­–1,3 SKN), didžiojoje šalies teritorijos dalyje 10–30 mm (0,7–1,4 SKN). Daugiausia kritulių registruota Žemaitijoje ir pamaryje, 30–42 mm  (1,2–2,0 SKN) (2 pav.).

Sausio trečiąjį dešimtadienį Saulės spindėjimo vidutinis laikas Lietuvoje buvo 9,5 val. (0,6 SKN), trumpiausiai Saulė švietė Utenos ir Vilniaus apskrityse, iki 4 val. (iki 0,3 SKN), ilgiausiai – vakarinėje Lietuvos dalyje, 12–16 val. (0,8–0,9 SKN) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 2–3 °C, tik Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – 4 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–6 °C.

Trečią sausio mėnesio dešimtadienį dirvožemio įšalas šalyje nesusiformavo.