Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 3,2 °C (teigiama 6,7° anomalija): nuo 1,9 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 4,5 °C pajūryje (1 pav.). Tai šilčiausias vasario antrasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. Aukščiausia oro temperatūra siekė 8,8–13,0 °C. Vasario 17 d. viršytas aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje: Nidoje oro temperatūra pakilo iki 13,0 °C. Įdomu tai, kad šis rekordas buvo pasiektas nakties metu. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -7,0…-1.6 °C, Nidoje -0,8 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį vasario dešimtadienį buvo apie 21 mm (1,6  SKN). Mažiausiai kritulių teko pietinėms ir šiaurės rytinėms savivaldybėms 5–15 mm (0,4–1,2 SKN), daugiausiai – Žemaitijai 31–51 mm (1,6–3,2 SKN) (2 pav.). 12 d. Jurbarke, Pagėgiuose, Tauragėje registruoti pavojingo lietaus¹  atvejai.

Vasario antrąjį dešimtadienį vidutiniškai Saulė švietė 21 val. (0,9 SKN). Ilgiausiai Saulė spindėjo Nidoje ir Kybartuose (26–27 val.), trumpiausiai – šiauriniame pakraštyje (apie 14 val.) (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1–2 °C, Klaipėdos ir Šilutės apylinkėse – 3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 5–6 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę iki 1–8 cm, storiausias (10–11 cm) įšalo sluoksnis laikėsi Biržų, Dotnuvos (atitinkamai viršutiniai 4 cm ir 3 cm dirvožemio sluoksniai atitirpę) bei Varėnos apylinkėse, o Kybartų, Šilutės ir Ukmergės apylinkėse dirvožemiai įšalę nebuvo. Įpusėjus dešimtadieniui vietomis įšalusio dirvožemio sluoksnis siekė 1–5 cm. Baigiantis dešimtadieniui dirvožemiai visur buvo visiškai atitirpę.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.