Vasario mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,4 °C (teigiama 4,8° anomalija):  nuo 1,1 °C rytiniame šalies pakraštyje iki 3,2–3,8 °C pamaryje, pajūryje ir Kuršių nerijoje (teigiama 4,3–5,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 5,5–9,0 °C, žemiausia oro temperatūra nukrito iki -5,1 …-1,4 °C, pajūryje ir pamaryje -0,8…-0,3 °C, Nidoje 0,5 °C.

Vidutinis trečiojo vasario dešimtadienio kritulių kiekis Lietuvoje buvo 18 mm (1,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje iškrito 10–20 mm kritulių (0,9–2,6 SKN), mažiausiai kritulių kliuvo pietvakariniams rajonams,  nuo 5 iki 10 mm (0,8 SKN), daugiausiai – Žemaitijai, 30–47 mm (2,3–3,6 SKN) (2 pav.). 22 d. fiksuotas pavojingas lietus¹ Skuodo AGMS.

Vasario mėnesio trečiąjį dešimtadienį vidutiniškai Saulė švietė 22 val., tai atitinka SKN laiką. Trumpiausiai Saulė spindėjo Šiaulių apskrityje (16–18 val.), ilgiausiai – rytiniame pakraštyje ir pietvakariuose, 24–26 val. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur šalyje svyravo apie 1–3 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 4–7 °C.

Pirmą dešimtadienio dieną dirvožemiai šalyje buvo atitirpę. Dešimtadienio viduryje esant neigiamai oro temperatūrai, vietomis pradėjo formuotis dirvožemio įšalas, giliausiai buvo įšalę Vilniaus apylinkėse – įšalo sluoksnis čia siekė 6 cm. Orams atšilus susidaręs įšalas nuo paviršiaus pradėjo tirpti. Paskutinėmis dešimtadienio dienomis 1–5 cm įšalas dar buvo likęs pietiniuose šalies rajonuose.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.