Spalio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,2 °C (teigiama 3,0° anomalija). Nuo 1961 m. šiltesnis buvo tik 1967 m. spalis (10,3 °C). Vėsiausia buvo Žemaičių aukštumoje, apie 9,4 °C, šilčiausia – pietvakariuose (10,5–11,0 °C) ir pajūryje bei Kuršių nerijoje (11,0–11,5 °C) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 18,6–23,6 °C. Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -1,6…2,3. °C,  Nidoje 4,7 °C.

Spalio mėnesį vidutinis kritulių Lietuvoje buvo 68 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis nesiekė 60 mm (0,6–1,3 SKN), daugiausiai kritulių registruota vakarinėje šlies dalyse 90–103 mm (0,9–1,1 SKN) (2 pav.). 6, 10–14 ir 30 dienomis registruoti pavojingo¹ lietaus atvejai.

Saulės spindėjo trukmė Lietuvoje buvo apie 79 val. (0,7 SKN). Trumpiausiai Saulė švietė rytiniame pakraštyje (55–61 val.), ilgiausiai pajūryje ir pamaryje (90–100 val.) bei Nidoje (108 val.) (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14–18 m/s, vakarinėje dalyje 19–22 m/s.

Spalio 17–20 d. rytais daugelyje vakarinių šalies rajonų buvo fiksuotos šalnos, vietomis iki -3 °C.

Žemaičių aukštumoje spalio 10 d., Rytų Lietuvoje bei Kuršių Nerijoje – spalio 13 d., likusioje šalies dalyje – spalio 12 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpis. Šiais metais tai įvyko 9–12 dienų vėliau lyginant su SKN. Aktyvioji augalų vegetacija visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 140–143 d. – beveik dviem savaitėmis trumpiau, lyginant su SKN.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje daug kur Lietuvoje svyravo apie 10–11 °C, aukščiausia šiame gylyje daugelyje šalies rajonų kilo iki 16–19 °C.

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, mėnesio pradžioje didžiojoje šalies dalyje vyravo sausos ir sausringos sąlygos. Vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje buvo drėgniau – vyravo optimalaus ir nepakankamo drėgnumo sąlygos. Antrąją mėnesio dieną daug kur Lietuvoje buvo stebimos labai sausos sąlygos. Kartu su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu žemiau 10 °C, baigėsi ir drėgmės sąlygų vertinimas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK) reikšmes. Paskutinėmis drėgmės sąlygų vertinimo dienomis šalyje vyravo labai sausos sąlygos, Pakruojo ir Joniškio savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausas periodas buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius².

Spalio mėnesį vandens lygis upėse buvo žemas. Antrojo dešimtadienio krituliai nežymiai pakėlė vandens lygį. 7 VMS užfiksuotas 0–12 cm žemesnis nei iki šiol spalį stebėtas vandens lygis. 9 VMS vandens debitas buvo mažesnis už gamtosauginį. Nacionaliniu mastu rugpjūčio 14 d. paskelbta hidrologinė sausra baigėsi spalio 21 d., nors lokaliai dar išliko 14 VMS. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Nevėžyje, Šešupėje buvo 52–91 cm, kitose upėse 6–50 cm žemesnis už spalio mėnesio vidutinį daugiametį.

Spalio mėnesį vidutinė vandens temperatūra upėse buvo 10,0–11,6 °C. Maksimali vandens temperatūra stebėta spalio 6 d. (13,2–15,5 °C), paskutinę mėnesio dieną ji svyravo nuo 8,4 iki 10,5 °C.

Vidutinis spalio mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 12 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo tik 0,1 °C aukštesnė už daugiametį vidurkį (12,5 °C). Paskutinę mėnesio dieną vandens temperatūra siekė 10,4 °C.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų.