Kovo mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 1,6 °C (teigiama 0,7° anomalija), nuo 0,6–1,0 °C rytiniame šalies pakraštyje (teigiama 0,7° anomalija) iki 2,0–2,6 °C pietvakariniame pakraštyje, pajūryje ir Joniškio apylinkėse (teigiama 0,4–0,9° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 14,2–19,1 °C, Nidoje 9,8 °C. Žemiausia buvo nukritus iki -15,7…-8,0 °C, Nidoje -5,5 °C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra registruota kovo 31 d. Lazdijuose 19,1 °C, šalčiausia buvo 10 d. Šalčininkuose, -15,7 °C.

Kovo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 32 mm (0,8 SKN). Didžiojoje šalies dalyje jų kiekis neviršijo 30 mm (0,4–1 SKN), daugiau kritulių registruota Žemaitijoje 45–92 mm (2 pav.). Daugiausiai kritulių iškrito Kretingoje, 91,8 mm (1,8 SKN), mažiausiai, apie 14 mm Joniškyje, Pakruojyje ir Guntauninkuose (iki 0,4 SKN). Kovo 12 d. keturiose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Kovo mėnesį Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje buvo artima SKN, 140 val., ilgiausiai Saulė švietė Nidoje, 163,2 val., trumpiausiai – Telšiuose, 115,0 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 14,7–17,8 m/s, vietomis, daugiausiai vakarinėje dalyje, 18,1–20,9 m/s.

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 2–3°C, aukščiausia kilo iki 10–14 °C.

Didžiojoje šalies dalyje kovo 12 d., šalies rytiniame pakraštyje kovo 24 d. vidutinei paros oro temperatūrai pakilus aukščiau 0 °C, baigėsi meteorologinė žiema. Šiais metais tai įvyko 1–13 dienų vėliau lyginant su SKN. Meteorologinė žiema visoje šalyje tęsėsi vidutiniškai 71–83 dienas, tai yra 8–20 dienų trumpiau, lyginant su SKN.

Pirmomis mėnesio dienomis storiausias dirvožemio įšalas laikėsi Varėnos apylinkėse, kur dirvožemiai buvo įšalę 12 cm, nors nuo paviršiaus 3 cm sluoksnis buvo atitirpęs. Pirmojo dešimtadienio viduryje atvėsus orams ir nesant sniego dangai dirvožemiai šalyje buvo įšalę 1–10 cm, tik Raseinių ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai nebuvo įšalę. Paskutinę pirmojo dešimtadienio dieną šalyje laikėsi 2–14 cm dirvožemio įšalo sluoksnis. Pirmomis antrojo dešimtadienio dienomis šalyje dirvožemiai buvo įšalę 1–16 cm. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemiai pradėjo atitirpinėti ir dešimtadienio viduryje 3–12 cm dirvožemio įšalas buvo išlikęs tik Telšių ir Varėnos apylinkėse, nors ir jis Varėnoje nuo paviršiaus buvo atitirpęs 3 cm. Trečiojo dešimtadienio pradžioje vietomis dirvožemiai buvo įšalę iki 9 cm. Vėlesnėmis dienomis atšilus orams, dirvožemiai šalyje pradėjo atitirpinėti, o mėnesio pabaigoje dirvožemio įšalo šalyje nebuvo.

Kovo 3–7 d. Nemune ties Rusne ir Leitėje ties Kūlynais buvo užfiksuotas stichinis vandens lygis. Daugelyje kitų upių aukščiausias vandens lygis buvo kovo 1–6 d. Didesni vandens lygio svyravimai stebėti Vakarų Lietuvos upėse, per 2–3 paras vandens lygis pakilo 140–178 cm. Akmenoje-Danėje dėl gausių kritulių mėnesio pabaigoje aukščiausias vandens lygis stebėtas kovo 31 d. Vidutinis mėnesio vandens lygis daugelyje upių buvo 4–73 cm žemesnis už kovo mėnesio vidutinį daugiametį, o kai kuriose upėse 4–39 cm aukštesnis už jį.

Mėnesio pirmoje pusėje kai kuriose upėse stebėtas ledonešis, išsivalė ledo sangrūdos ties Nemajūnais ir Vilniumi. Vietomis užfiksuotas priekrantės ledas, ižas, ledėsiai. Vandens temperatūra paskutinę mėnesio dieną buvo 4,6–7,2 ºC.

Vidutinis kovo mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pakilo 15 cm. Storiausias ledas užfiksuotas kovo 1, 10–14 d. – 18 cm. Paskutinę mėnesio dieną ledo storis siekė 10 cm, nuo 28 d. stebėtos atotirpos. Kituose ežeruose per mėnesį išmatuotas 5–29 cm ledo storis.

 

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.