Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (teigiama 3,8° anomalija) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje! Iki šiol karščiausia buvo 2010 m., 21,5 °C. Žemiausia mėnesio vidutinė temperatūra buvo Laukuvos apylinkėse ir pietrytiniame pakraštyje, 21,2–21,5 °C (teigiama 3,8° anomalija), aukščiausia – centrinėje dalyje ir Tauragės apylinkėse – 22,5–22,8 °C (teigiama 3,9–4,2° anomalija), Nidoje 23,1 °C (teigiama 4,2 ° anomalija) – tai aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra, iki šiol buvo 22,2 °C (2010 m. Biržai ir Panevėžys) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 31,2–35,0 °C. 15 ir 16 dienomis pasiekti aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: 15 d. 35,0 °C (Dotnuva), 16 d. 34,9 °C (Kaišiadorys). Nuo 7 iki 18 d. tęsėsi stichinis reiškinys kaitra¹. Atskirose meteorologijos stotyse ji truko nuo 3 iki 11 parų. Kaitra nebuvo registruota tik Klaipėdoje ir Palangoje. Per mėnesį stebėta 18 tropinių naktų, kai oro temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 °C. Žemiausia buvo nukritus iki 6,7–13,0 °C, Nidoje 15,5 °C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 15 d. Dotnuvoje 35,0 °C, žemiausia 22 d. Utenoje 6,7 °C.

Liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 58 mm (0,7 SKN). Kritulių pasiskirstymas buvo labai netolygus: kiekis neviršijo 50 mm (0,2–0,6 SKN) centrinėje šalies dalyje, rytiniuose rajonuose, dalyje Žemaitijos ir šiauriniame pakraštyje, gausiau palijo pietrytinėje dalyje, juostose abipus sausesnės centrinės dalies – 75–143 mm (0,9–1,5 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių per mėnesį iškrito Jurbarke (142,2 mm), mažiausiai Jonavoje (15 mm). 17 dieną Jurbarke registruotas katastrofinis lietus² (91,4 mm per 3 val.), taip pat registruoti 2 stichinio lietaus³ atvejai – 6 d. Vilniuje (79,7 mm per 12 val.) ir 27 d. Kupiškyje (60,1 mm per 5 val. 50 min.).

Liepos mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 325 val. (1,2 SKN), ilgiausiai Saulė švietė Utenoje 349 val., trumpiausiai – Varėnoje 305 val. (3 pav.).

Didžiausias vėjo greitis siekė 12,2–17,8 m/s, vietomis 18,2–21,7 m/s, o 17 d. Ukmergėje škvalo metu sustiprėjo net iki 32,2 m/s.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 23–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 31–37 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 27–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, liepos 9–10 d. dalyje Klaipėdos r. savivaldybės, liepos 10 d. dalyje Panevėžio r. savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra. Liepos 10–20 d. dalyje Panevėžio r., 16–20 d. dalyje Akmenės r., Joniškio r. ir Šiaulių r. savivaldybių bei liepos 11 d. dalyje Telšių r. savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra. Nuo trečiojo dešimtadienio vidurio stichinė sausra fiksuota dalyje Akmenės r., Joniškio r. ir Šiaulių r. savivaldybių teritorijų, o paskutinę dešimtadienio dieną ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Pavojinga sausra buvo fiksuota vietomis Šiaurės Lietuvoje.

Pirmojo dešimtadienio metu vietomis šalyje pribrendo avietės, agrasto, raudonojo bei juodojo serbentų, vyšnios vaisiai. Varėnos apylinkėse pradėjo žydėti liepos. Antrojo dešimtadienio metu didžioje šalies teritorijoje pribrendo aviečių, agrastų, raudonųjų ir juodųjų serbentų ir vyšnių uogos, Šilutės ir Vilniaus apylinkėse – karpotojo beržo ir paprastosios ievos vaisiai. Mėnesio pabaigoje Utenos apylinkėse sunoko vyšnių, Laukuvos apylinkėse – raudonųjų ir juodųjų serbentų uogos.

Liepos mėnesį Kauno MS buvo fiksuojamos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės. Šio mėnesio vidutinis UVI indeksas (4,8) buvo artimas daugiamečio vidurkio rezultatui (5,0). Liepą aukščiausia UVI reikšmė (5,8) buvo fiksuota 8 d. (daugiametį šios dienos vidurkį viršijo 0,9), o mažiausia vyravo 17 d., kur už daugiametį vidurkį buvo daugiau nei 1,5 karto mažesnė bei siekė (3,4).

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS liepos mėnesį (išskyrus 18–20 ir 22 d.) vidutiniškai 2 % buvo mažesnis bei atitiko daugiametį (1993-2020 m.) vidurkį (338 DU⁴). Šio mėnesio 18-20 ir 22 d. sutrikus Brewer MK III spektrofometro programos veiklai fiksuotas 4 dienų duomenų trūkis. Aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 6 d. (357 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiametės reikšmės siekė 5 %, o mažiausia 304 DU 8 d., kur nuokrypis sudarė -12 %.

Aukščiausias vandens lygis daugelyje upių stebėtas mėnesio pradžioje. 7 VMS išmatuotas mažesnis už gamtosauginį vandens debitas. Vidutinis mėnesio vandens lygis Nemune, Neryje, Vidurio Lietuvos upėse buvo 2–42 cm, Nevėžyje 47–74 cm žemesnis už liepos vidutinį daugiametį. Pietryčių ir Vakarų Lietuvos upėse stebėtas nuo 32 cm žemesnis ir iki 24 cm aukštesnis nei liepos mėnesio vidutinis daugiametis vandens lygis.

Vidutinė mėnesio vandens temperatūra upėse siekė 18,7–25,0 ºC. Šilčiausias vanduo stebėtas liepos 16–18 d. – 21,6–27,8 ºC.

Vidutinis liepos mėnesio vandens lygis Tauragno ežere buvo 6 cm žemesnis nei šio mėnesio vidutinis daugiametis. Per mėnesį vandens lygis pažemėjo 21 cm. Vidutinė mėnesio vandens temperatūra buvo 25,2 ºC (vidutinė daugiametė – 19,8 ºC), aukščiausia 28,1 ºC – stebėta liepos 17 d., paskutinę mėnesio dieną siekė 22,1 ºC.

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² katastrofinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 80 mm ir daugiau kritulių.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50,0–79,9 mm kritulių.

⁴ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.