Gegužės mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,6 °C (neigiama 3,4° anomalija): nuo 6,5–7,0 °C Žemaičių aukštumoje ir Švenčionyse (neigiama 3,7° anomalija) iki 8,0–8,5 °C Pietvakarių Lietuvoje (neigiama 2,9–3,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 10 d. Klaipėdoje, 25,6 °C, žemiausia – 2 d. Mažeikiuose, -2,6 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo 41 mm (beveik 3 SKN). Šiaurės vakarinėje dalyje ir Mažeikiuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,7–1,4 SKN), 40–70 mm kritulių registruota šalies pietryčių, rytų, šiaurės rytų rajonuose bei juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą (2,5–4,5 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,7–2,8 SKN). Vietomis, daugiausiai šiauriniuose ir centriniuose rajonuose, iškritusių kritulių kiekis viršijo mėnesio SKN. Gegužės 3 d. net 52-uose punktuose registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai, Pakruojyje pritrūko 0,1 mm iki stichinio lietaus kriterijaus (50–80 mm per 12 val.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį iškrito Palangoje, 7 mm, daugiausia Pakruojyje – 67,3 mm ir Tabokinėje, 67 mm (2 pav.).

Gegužės pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 70 val. (0,8 SKN): nuo 54 val. Varėnoje iki 84 val. Nidoje. (3 pav.).

 

Gegužės 1 d., 2 d., 4 d., 8 d., 9 d. vietomis 2 cm aukštyje fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 7–11 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 16–25 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 12–19 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, sausros šalyje nėra.

Aktyviosios augalų vegetacijos pradžia, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla aukščiau 10 °C, šiais metais prasidėjo gegužės 10 d., vidutiniškai 11 dienų vėliau lyginant su SKN.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49,9 mm kritulių.