Kovo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo artima SKN, 0,7 °C (neigiama 0,1° anomalija): švelniai neigiama temperatūra buvo tik šiaurės rytiniame pakraštyje -0,2… 0,0 °C (artima SKN), aukščiausiai pakilo Pietvakarių Lietuvoje, pajūryje ir Kuršių nerijoje 1,0–1,6 (neigiama 0,1–0,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 16 d. Varėnoje, 10,2 °C, žemiausia – 11 d. Šalčininkuose, -12,0 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį kovo dešimtadienį buvo apie 18 mm (1,3 SKN). Daug kur kritulių kiekis neviršijo 15 mm (0,4–1,4 SKN), mažiausiai kritulių registruota Marijampolėje, 5,7 mm. Daugiausiai kritulių sulaukė Žemaičių aukštuma, 30–61 mm(1,8–2,7 SKN). Daugiausiai kritulių registruota Plungėje, 61 mm  (2 pav.).  Kovo 12 d. keturiose stotyse registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Kovo antrąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 38 val. (0,9 SKN): nuo 32,2 val. Kaune iki 50,9 val. Nidoje. (3 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje šalyje svyravo apie 1–2 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje siekė 5–8 °C.

Pirmomis dešimtadienio dienomis šalyje dirvožemiai buvo įšalę 1–16 cm. Vėlesnėmis dienomis dėl šiltesnių orų dirvožemiai pradėjo atitirpinėti ir dešimtadienio viduryje 3–12 cm dirvožemio įšalas buvo išlikęs tik Telšių ir Varėnos apylinkėse, nors ir jis Varėnoje nuo paviršiaus buvo atitirpęs 3 cm. Dešimtadienio pabaigoje atvėsus orams, storiausias 7–8 cm įšalo sluoksnis buvo susidaręs Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.