Liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,6 °C (teigiama 5° anomalija): nuo 21,6–22,0 °C Žemaičių aukštumoje (teigiama 4,8° anomalija) iki 23,0–23,5 °C dalyje Aukštaitijos (teigiama 5,1–5,6° anomalija) (1 pav.). Tai karščiausias liepos pirmasis dešimtadienis Lietuvoje nuo 1961 m. (iki šiol buvo 2006 m., 22,3 °C). Liepos 7 d. prasidėjo antroji šiais metais kaitra¹. Tik 3 stotyse neregistruotas karštis² – Nidoje, Laukuvoje, Telšiuose. Aukščiausia oro temperatūra registruota 8 d. Rokiškyje 33,5 °C, žemiausia – 12,5 °C 1 d. Utenoje ir 4 d. Šeduvoje.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje pirmąjį liepos dešimtadienį buvo apie 23 mm (0,8 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 30 mm. 4 meteorologijos stotyse nelijo visai (Kupiškis, Panevėžys, Rokiškis ir Zarasai), iki 10 mm kritulių registruota dalyje Vidurio Lietuvos ir Aukštaitijos (0,03–0,3 SKN). Pietų Lietuvoje, pajūryje ir vakariniuose Žemaičių aukštumos šlaituose jų kiekis siekė 30–85 mm (0,9–2,4 SKN) (2 pav.). Daugiausiai kritulių registruota Vilniuje 84,8 mm (2,4 SKN), kur liepos 6 d. registruotas stichinis lietus³  – 79,7 mm per 12 val. Beveik visas dešimtadienio dienas buvo registruojami ir pavojingo lietaus⁴ atvejai, daugiausiai Vakarų ir pietų Lietuvoje.

Liepos pirmąjį dešimtadienį vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo artimas SKN, 98 val.: nuo 76 val. Šilutėje iki 125 val. Dūkšte. (3 pav.).

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 22–27 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 28–36 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 25–30 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, liepos 9–10 d. dalyje Klaipėdos savivaldybės, liepos 10 d. dalyje Panevėžio savivaldybės fiksuojama pavojinga sausra.

Pirmojo dešimtadienio metu vietomis šalyje pribrendo avietės, agrasto, raudonojo bei juodojo serbentų, vyšnios vaisiai. Varėnos apylinkėse pradėjo žydėti liepos.

Kauno MS pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir aukštos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,1 didesnės bei atitiko daugiametį (2001-2020 m.) šio laikotarpio vidurkį 5,1. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (5,8) buvo fiksuota 8 d. (daugiametį vidurkį viršijo 0,9). Mažiausias UVI indekso rezultatas (4,1) vyravo 5 d., kur nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo lygus -1,0.

Pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės (329 DU⁵) buvo vidutiniškai 4 % mažesnės už (1993-2020 m.) šių dienų vidurkį (343 DU). Šiomis dienomis aukščiausia BOK reikšmė buvo fiksuota 6 d. (357 DU), kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio rezultato siekė (5 %). Mažiausias BOK rezultatas 304 DU vyravo 8 d., kur vidutinis paros nuokrypis nuo daugiamečio vidurkio buvo mažesnis 12 %.

 

¹ stichinis meteorologinis reiškinys kaitra – kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 3 dienas ar ilgiau iš eilės.

² pavojingas meteorologinis reiškinys karštis ­ kai aukščiausia oro temperatūra pasiekia 30 °C ir daugiau ir laikosi 1–2 dienas.

³ stichinis lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 50–80 mm kritulių.

⁴ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

⁵ 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.