Rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,7 °C (neigiama 1° anomalija): nuo 10,4–11,0 °C rytinėje šalies dalyje (neigiama 1,3–1,4° anomalija) iki 12,5–13,5 °C pietvakariniame pakraštyje ir pajūryje (neigiama 0,1–0,9° anomalija) ir 14,2 °C Nidoje (neigiama 0,4° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 22–27 °C, žemiausia nukrito iki 0,5–6 °C. Šilčiausia buvo 11 dieną Jurbarke ir Birštone – 27,4 °C, vėsiausia – 16-os naktį Utenoje, 0,5 °C.

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje antrąjį rugsėjo buvo apie 18 mm (0,9 SKN), tačiau pasiskirstymas buvo labai netolygus. Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,03–1,0 SKN), gausiau palijo Pietryčių Lietuvoje ir Rokiškio apylinkėse, 20–50 mm (1,1–1,8 SKN), gausiausiai – pačiame pietrytiniame pakraštyje, 50–70 mm (2,9–3,8 SKN) (2 pav.). Mažiausiai kritulių registruota Šilutėje (0,9 mm), daugiausia – Puvočiuose (68 mm), Šalčininkuose (66,5 mm), Druskininkuose (61,1 mm), kur dešimtadienio kritulių kiekis viršijo ar buvo artimas viso mėnesio SKN. 17–19 d. pietrytiniame pakraštyje bei 12 d. Rokiškyje buvo registruoti pavojingo lietaus¹ atvejai.

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo antrąjį dešimtadienį buvo apie 44 val. (3/4 SKN): nuo 34 val. Kaune iki 59 val. Klaipėdoje (3 pav.).

Rugsėjo 15 d. vietomis, o 16 d. rytinėje šalies dalyje arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 2 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 13–16 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 19–27 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 19–23 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys antrojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Antrojo dešimtadienio metu daug kur Lietuvoje pradėjo kristi vyšnios, kriaušės, agrasto lapai. Didžiojoje šalies dalyje pagelto, vietomis pradėjo kristi obelies lapai. Antrojo dešimtadienio metu toliau gelto bei pradėjo kristi beržo, klevo, kaštono, šermukšnio, liepos lapai. Nidos ir Lazdijų apylinkėse pagelto lazdyno lapai. Šilutės apylinkėse pagelto ir pradėjo kristi alyvos, o Utenos apylinkėse – gluosnio lapai.

Kauno MS antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,7 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 3,1 buvo fiksuota 15 d., mažiausia – 0,4 19 d.

Antrąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį Kauno MS fiksuotos bendrojo ozono kiekio (toliau – BOK) reikšmės buvo vidutiniškai 1 % mažesnės ir atitiko daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis (išskyrus 17–20 d.) BOK reikšmės neviršijo daugiamečio vidurkio. Aukščiausia BOK reikšmė fiskuota 20 d. 320 DU² (nuokrypis 6 %), o mažiausias BOK rezultatas 279 DU vyravo 14 d. (nuokrypis -8 %).

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.