Rugsėjo mėnesio trečiojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 9,4 °C (neigiama 1,9° anomalija): nuo 8,0–8,5 °C rytiniame šalies pakraštyje (neigiama 2° anomalija) iki 10,0–11,1 °C pajūryje ir pamaryje (neigiama 1,7° anomalija) ir 11,8 °C Nidoje (neigiama 1,5° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra siekė 15,6–19,4 °C, žemiausia nukrito iki -0,6…3,9 °C, Nidoje 6,3°C. Šilčiausia buvo 26 dieną Kretingoje – 19,4 °C, vėsiausia – 27-os naktį Molėtuose, 0,5 °C.

Trečiasis rugsėjo dešimtadienis buvo drėgniausias, ­ vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 25 mm (1,5 SKN). Centrinėje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 10–20 mm (0,9–1,3 SKN), gausiau palijo rytiniuose ir pietiniuose kraštiniuose rajonuose, 20–30 mm (0,9–1,9 SKN), gausiausiai – vakarėje dalyje, 30–60 mm (1,2–2,3 SKN) (2 pav.). Čia bei vietomis Aukštaitijoje rugsėjo 23 ir 24 dienomis buvo registruojami pavojingo lietaus¹ atvejai. Mažiausiai kritulių per dešimtadienį registruota Dotnuvoje (11,3 mm), daugiausia –Kartenoje (58 mm).

Vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje rugsėjo trečiąjį dešimtadienį buvo apie 41 val. (3/4 SKN): nuo 28 val. Varėnoje iki 64 val. Nidoje (3 pav.).

Rugsėjo 22 d. vakarinėje šalies dalyje arti žemės paviršiaus (5 cm aukštyje) buvo fiksuotos šalnos iki minus 4 °C, 23 d. daug kur – iki minus 2 °C, 26 d. vietomis – minus 0 °C, 27–29 d. daug kur – iki minus 3 °C.

Vidutinė purenamo ruožo temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 10 °C, Šilutėje ir Klaipėdoje – apie 11–12 °C, aukščiausia šiame gylyje kilo iki 13–20 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje kilo iki 13–16 °C.

Vertinant sausrą pagal TPI indeksą, stichinis meteorologinis reiškinys ir sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu kaip pavojingas meteorologinis reiškinys trečiojo dešimtadienio metu nebuvo fiksuoti.

Trečiojo dešimtadienio metu vietomis pagelto ir toliau krito kaštono, liepos, gluosnio, beržo lapai, taip pat pagelto ir daug kur šalyje pradėjo kristi klevo lapai. Šalyje ir toliau gelto bei krito slyvos, vyšnios, kriaušės, obelies, agrasto, avietės, raudonojo bei juodojo serbentų lapai.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 2,3 buvo fiksuota 25 d., mažiausia – 0,9 22 d.

Kauno MS trečiąjį rugsėjo mėnesio dešimtadienį fiksuotos vidutinės ir žemos UVI indekso reikšmės, kurios vidutiniškai buvo 0,4 mažesnės už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį. Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė 2,3 buvo fiksuota 25 d., mažiausia – 0,9 22 d.

Bendrojo ozono kiekis (toliau – BOK) išmatuotas Kauno MS trečiąjį rugsėjo dešimtadienį vidutiniškai 2 % buvo didesnis už daugiametį (1993–2020 m.) vidurkį. Aukščiausia vidutinė BOK reikšmė (350 DU²) vyravo 24 d., o mažiausia 26 d. (266 DU). Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečio BOK rezultato yra 19 % ir -9 %.

 

¹ pavojingas lietus – kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių.

² 1 DU – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis – Dobsono vienetas.