Vasario mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,0 °C (neigiama 6,5° anomalija): nuo -5,2…-5,6 °C pajūryje ir Kuršių nerijoje (neigiama 4,4–4,6° anomalija) iki -11,1…-10,5 °C šiaurės rytiniuose rajonuose (neigiama 7,0–7,6° anomalija) (1 pav.). Aukščiausia oro temperatūra registruota 20 d. Palangoje, 2,9 °C, žemiausia – 18 d. Utenoje, -26,2 °C.

Antrąjį vasario dešimtadienį kritulių iškrito mažai, vidutinis jų kiekis Lietuvoje buvo apie 3 mm (0,2 SKN): Klaipėdoje kritulių nebuvo užregistruota, daugiausia buvo registruota Nemajūnų VMS, 11 mm (2 pav.).

Paskutinę dešimtadienio dieną visą šalį dengė sniegas, nuo 6–10 cm šiaurės vakarinėje dalyje iki 44 cm Puvočiuose (3 pav.).

Vasario trečiąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 45 val.: nuo 31,7 val. Varėnoje iki 53 val. Kaune. (4 pav.).

Dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje daugelyje šalies rajonų svyravo apie 0 °C, pajūryje ir pamaryje svyravo apie -2…-1 °C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje siekė 0 °C.

Pirmosiomis dešimtadienio dienomis dirvožemiai daugelyje šalies rajonų buvo įšalę 1–10 cm. Giliausias 17–21 cm įšalo sluoksnis buvo susiformavęs Šilutės ir Šiaulių apylinkėse, o po storu sniego sluoksniu Biržų, Panevėžio ir Utenos apylinkėse įšalas nebuvo susidaręs. Dešimtadienio viduryje įšalo gylis keitėsi nežymiai, o baigiantis dešimtadieniui Šilutės ir Šiaulių apylinkėse dirvožemiai buvo įšalę 21–25 cm.